Dabartinė merų ir vicemerų atlyginimų skaičiavimo tvarka prieštarauja Konstitucijai, trečiadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). KT vertino įstatymą, kuris koeficientus merų ir vicemerų atlyginimams skaičiuoti numato pagal tai, ar jų vadovaujamoje savivaldybėje yra 100 tūkst. gyventojų, ar mažiau.
Pasak Teismo, merų ir vicemerų darbo užmokesčio dydžiai gali būti nustatomi atsižvelgiant tik į savivaldybių gyventojų skaičių, tačiau vienintelis 100 tūkst. gyventojų kriterijus yra nepakankamas. Nutarime pažymima, kad pagal dabartinę tvarką penkių savivaldybių merai ir jų pavaduotojai gaudavo didesnę pareiginę algą nei likusių 55 savivaldybių.
Pasak Teismo, daugumos iš 55 antrajai grupei priskirtų savivaldybių merai vadovauja skirtingo dydžio taryboms (nuo 15 iki 25 narių) turėdami po vieną vicemerą, taigi jų veiklos apimtis ir atsakomybės mastas dar ir šiuo aspektu yra skirtingi, nors pareiginės algos koeficientas – visiems vienodas.
„Netoleruotinas toks reguliavimas, kuriuo skirtingas pagal atliekamų funkcijų sudėtingumą, apimtį ir tenkančią atsakomybę pareigas einantiems ir skirtingo profesinio lygio asmenims, gaunantiems atlyginimą iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, būtų nustatytas vienodas ar iš esmės nesiskiriantis atlyginimo dydis“, – sakoma nutarime.
Nutarime teigiama, kad Seimas gali nustatyti ir kitus objektyvius kriterijus, lemiančius savivaldybių merų ir jų pavaduotojų darbo užmokesčio dydį, ne tik savivaldybės gyventojų skaičių.
Tam, kad Seimas turėtų laiko pakeisti merų ir vicemerų atlygį reguliuojančiam įstatymui, oficialiai KT nutarimas bus paskelbtas 2020 metų sausio 2 dieną. Teisės aktas ar jo dalis negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas KT sprendimas, kad jis prieštarauja Konstitucijai.
KT taip pat pažymėjo, kad dėl teisėtų lūkesčių apsaugos kovą išrinktų savivaldybių tarybų vadovams negali būti nustatytas mažesnis darbo užmokestis nei jų kadencijos pradžioje.
Į KT dėl merų ir vicemerų atlyginimų skaičiavimo tvarkos kreipėsi daugiau kaip 30 parlamentarų, tarp jų – daugiausiai konservatorių atstovai, taip pat yra keli liberalų, socialdemokratų, „valstiečių“, „tvarkiečių“ parašai. Seimo nariai kėlė klausimą, ar dabartinė atlyginimų skaičiavimo tvarka atitinka nuostatą „kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą“.
Seimo narių manymu, neaišku, kodėl pasirinktas vos vienas gyventojų skaičiaus slenkstis – 100 tūkst. gyventojų. „Kas vyksta Kaune“ primena, kad antrajai kadencijai išrinkto Kauno mero Visvaldo Matijošaičio algą taryba pakėlė nuo 1884 eurų iki 2064 eurų „į rankas“. Priedą, anot mero patarėjo ryšiams su visuomene Tomo Grigalevičiaus, V. Matijošaičiui garantavo ilgesnis stažas valstybės tarnyboje.
