Kauno miesto savivaldybei paskelbus apie Žemuosiuose Šančiuose planuojamą tiesti naują gatvę, šios miesto dalies gyventojai pareiškė, kad mieliau džiaugtųsi žaliaisiais plotais nei asfalto plyne. Kol LRT Tyrimų skyrius aiškinosi, kam dar be deklaruojamų funkcijų galėtų pasitarnauji eismo arterija, savivaldybės atstovai leido suprasti, kad gatvė bet kokiu atveju atsiras. „Kas vyksta Kaune“ kviečia pasižiūrėti, kaip Nemuno krantinė atrodo dabar – šis vaizdas jau kitais metais smarkiai pasikeis.
Žemuosiuose Šančiuose numatomos tiesti gatvės projektinius pasiūlymus Kauno savivaldybė paviešino balandį – tiesa, gyventojai tvirtino, kad peržiūrėti paviešintus dokumentus buvo sudėtinga. Pagal projektą, apibrėžiamą kaip Nemuno krantinės gatvės rekonstrukcija, tarp Žaliojo (geležinkelio) ir Panemunės tiltų palei upę nutįstų 3,5 km ilgio dviejų eismo juostų gatvė su pėsčiųjų ir dviračių taku.
Gatvė esą turėtų pagerinti susisiekimą su Napoleono paplūdimiu, planuojamu įrengti tarp Kranto 13-osios ir M. Sederavičiaus gatvių. Nepaliesta žalia pakrantės erdve besidžiaugiantys šančiškiai naujos rekreacinės zonos idėjai iš esmės neprieštarauja, tačiau gatvės projektas žmones tiesiog sukrėtė – daugybė gyventojų, teigiančių, kad tokių infrastruktūros pokyčių nereikia, užprotestavo savivaldybės planus. Visgi panašu, kad greta pievoje lakstančių vaikų vis tiek riedės automobiliai.
Pakrantė – ne šančiškių nuosavybė
„Kas vyksta Kaune“ paklausus, ar apskritai svarstomas variantas atsisakyti gatvės tiesimo projekto ir įrengti tik paplūdimį, Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas komentavo, kad valdininkai girdi, ką sako vietoje gyvenantys žmonės, bet tuo pačiu žvelgia plačiau ir galvoja apie visus kauniečius, kuriems reikia modernaus paplūdimio, patogaus privažiavimo prie jo, parkavimo vietų, atnaujinto dviračių ir pėsčiųjų tako bei sutvarkytos krantinės.
„Čia bus pirmasis paplūdimys Kaune, pritaikytas judėjimo negalią turintiems žmonėms, kuriems yra labai svarbus patogus privažiavimas prie poilsio zonos. Suprantame prie Nemuno pakrantės namus turinčių žmonių nepasitenkinimą, bet pakrantė nėra jų privati nuosavybė, ji – visų kauniečių“, – dėstė V. Šiliauskas.
Anot jo, vystant miestą privalu galvoti apie visų kauniečių poreikius. Be to, administracijos direktoriaus teigimu, rekonstruota gatvė yra gyvybiškai svarbi Šančių mokyklos bendruomenei. „Svarbu paminėti, kad šia gatve niekas neleis lakstyti ir drumsti ramybės. Gatvėje ženklais ir kalneliais bus ribojamas automobilių greitis“, – pridūrė V. Šiliauskas.
Nutiesti ketina kitąmet
Savivaldybės administracijos direktorius nurodė, kad dėl Nemuno krantinės gatvės rekonstrukcijos projekto iš kauniečių gauta apie 70 rašytinių klausimų ir pasiūlymų. „Šiuo metu jie yra nagrinėjami. Rengiant techninį projektą bus atsižvelgta į visus racionalius ir argumentuotus pasiūlymus. Parengtas svarbus dokumentas bus pristatytas visuomenei viešame susirinkime“, – sakė V. Šiliauskas.
Nors dėl planų Žemuosiuose Šančiuose tiesti naują gatvę kilo nemenkas kauniečių pasipiktinimas, savivaldybė neturi informacijos, kad gyventojai ruoštųsi ginti savo interesus teisme.
V. Šiliausko žiniomis, abu projektus numatyta įgyvendinti kitąmet. „Kiek kainuos gatvės rekonstrukcija paaiškės parengus techninį projektą. Paplūdimio įrengimo vertė, preliminariais skaičiavimais, sieks apie 160 tūkst. eurų“, – įvardijo administracijos direktorius.
Planai mobilizavo vietos bendruomenę
Sužinoję apie gatvės tiesimą, balandžio 27 d. būrys šančiškių prie upės susikibo rankomis suformuodami savotišką Nemuno krantinės kelią ir reikšdami nepritarimą savivaldybės ketinimams. Čia taip apklausti apie 700 žmonių, beveik 200 gyventojų atvirose diskusijose svarstė, ką krantinėje veikia, kaip į ją patenka ir kokią šią vietą norėtų matyti.
Balandžio 30-ąją Kauno savivaldybės Didžiojoje salėje vykusiame viešame projekto pristatyme atmosfera buvo itin karšta, o Žemųjų Šančių bendruomenės pirmininkė Vita Gelūnienė apibendrino šančiškių diskusijas, kurios buvo protokoluotos. Kaip dėstė V. Gelūnienė, niekas neklausė, ar šančiškiai nori šio kelio, į žmonių poreikius nebuvo atsižvelgta, nepadaryta tyrimų, kurie rodytų, kad gatvės reikia.
Nauja gatvė, anot Žemųjų Šančių bendruomenės pirmininkės, apsunkintų saugų pakrantės pasiekimą ir naudojimą, priėjimą prie dviračių ir pėsčiųjų tako, atkirstų Šančius nuo upės, padidėtų oro ir upės tarša, triukšmas. Esą naujos gatvės reikalingumas nepagrįstas visuomenės poreikių objektyvia analize, nauda ir lėšų panaudojimo efektyvumu, neatliktas poveikio aplinkai vertinimas.
„Dėl išdėstytų motyvų siūloma projektiniuose pasiūlymuose atsisakyti naujos gatvės tiesimo ir susitelkti į sprendinius dviračių bei pėsčiųjų eismui bei rekreacijai“, – balandžio pabaigoje vykusiame susitikime pareiškė V. Gelūnienė.
Poreikis dar atsiras?
Pristačius didelį rezonansą sukėlusį gatvės projektą, ieškoti kitų gatvės pravartumo motyvų be paplūdimio pasiekiamumo ėmėsi LRT Tyrimų skyrius. Žurnalistai išsiaiškino, kad didelė dalis Kauno infrastruktūros pakeitimų, taip pat ir Nemuno krantinės gatvės pratęsimas naudingas jo ir jo sūnaus pažįstamų verslininkų vystomiems projektams.
LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, pernai balandį įsteigta įmonė „Plėtros fondas“ viešame aukcione įsigijo buvusį Kauno sporto maniežą Vokiečių g. 166 su žeme šalia Šančių mokyklos. Ankstesnės kadencijos Kauno taryba, taip pat vadovauta V. Matijošaičio, šį vasarį leido įmonei statyti pastatus nesilaikant teisės aktuose numatytų atstumų iki sklypo ribos, o dar po kelių mėnesių savivaldybė pakeitė sklypo bei pastato paskirtį iš sporto į daugiabučių.
Vienas iš „Plėtros fondo“ steigėjų – „Kauno vandenų“ valdybos narys Antanas Etneris, kuris Kauno tarybai svarstant minėtus klausimus buvo visuomeninis mero patarėjas, taip pat tebėra Šarūno Matijošaičio verslo partneris. Ant Nemuno kranto netoli Panemunės tilto ketinama statyti daugiabučių kvartalą. Prie kito – Geležinkelio – tilto planuojami dar trys šešiolikos aukštų daugiabučiai, projektuoti kito buvusio visuomeninio mero patarėjo Gintauto Natkevičiaus. Nauja gatvė pagerins šiose vietose apsigyvensiančių naujakurių susisiekimą su miesto centru – jiems nebereikės važiuoti apkrauti A. Juozapavičiaus prospektu.
Vienas iš Vokiečių gatvės projekto vystytojų A. Etneris LRT neigė, kad nauja gatvė leis brangiau parduoti statomus butus bei tvirtino projektuojamus pastatus visiškai atitinkant bendrojo plano reikalavimus. Absoliučiu projektų teisėtumu penktadienį pateiktame dailiame komentare gynėsi ir pats V. Matijošaitis, sukritikavęs „konservatorišką požiūrį“ į verslumą ir miesto plėtrą.
Tuo metu LRT kalbintas urbanistas Tadas Jonauskis svarstė, kad pasaulyje šiuo metu upės vis dažniau gražinamos viešosioms erdvėms, ardomos net ir didelės gatvės – Kaune pastebima priešinga tendencija.
