Miesto sodelyje aidėjo būgnai ir būrėsi Kauno valdžia pasipiktinę žmonės: įteiks svarbų dokumentą

R. Tenio nuotr.
NAUJAUSIOS ŽINIOS

Antradienio pavakarį Kauno miesto sodelyje prie Muzikinio teatro rikiavosi gausybė žmonių su plakatais, aidėjo būgnų gaudesys. Susirinkusieji neslėpė pasigedę dialogo tarp miesto valdžios ir gyventojų. Žaibiška Kauno plėtra ir priimami sprendimai, nepaklausiant, ko iš tiesų nori bendruomenės, mases privertė burtis ir pasirašyti deklaracijos dokumentą tam, kad pagaliau būtų išgirstas visuomenės balsas. 

„Žemųjų Šančių ir Kauno centro bendruomenių nariai sukvietė žmones ne tik paminėti Pilietinio pasipriešinimo dieną, bet ir pasirašyti deklaraciją, kuria paliudijamas gyventojų ryžtas bei teisė planuoti, kurti ir puoselėti savo miestą. Mes norime darnios plėtros, mes norime miesto, kuriame darnumas reikštų ir socialinę, kultūrinę, ekonominę bei ekologinę gerovę. Šiame miete svarbiausi – žmonės ir sveika aplinka. To mes siekiame, tačiau problemų yra daug ir matome, kad miesto plėtra šių kriterijų neatitinka“, – kalbėjo Žemųjų Šančių bendruomenės pirmininkė Vita Gelūnienė.

Prie masyvaus Žemųjų Šančių akcento – didelės, aukštos, geltonos kėdės apačios buvo pritvirtinta ne ką menkesnį dėmesį atkreipianti deklaracija, kuri artimiausiu metu pasieks Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovus.

„Iš miesto politikų ir administracijos reikalaujame nuosekliai plėtoti miesto plėtros procesus, skaidriai vykdyti visas planavimo ir projektavimo procedūras, laiku informuoti bendruomenes apie visus numatomus projektus, bendradarbiauti su bendruomenėmis visuose miestui svarbiuose projektuose, projektus pradėti vykdyti tik gavus bendruomenių pritarimą, su bendruomenių atstovais kalbėtis atvirai ir lygiaverčiai – nesiimant spręsti už bendruomenes, bet tariantis su jomis“, – tokius pageidavimus garsiai perskaitytoje deklaracijoje Kauno valdžiai išdėstę gyventojai užtvirtino ir savo parašais.

„Turime tokią viltį, kad bendruomenėms veikiant kartu, galėsime spręsti didžiuosius su Kaunu susijusius klausimus, kurių yra labai daug, tačiau jie nugulę į stalčiuje. Pastaraisiais metais dėmesys sutelktas į asfaltą, betoną, pramoginius dalykus, bet ne į tai, kas svarbu gyventojams – oro kokybės, triukšmo mažinimo, žaliųjų zonų klausimus. Civilizuota bei iš anksto nuspėjama miesto plėtra, transporto srautai – tai yra baziniai dalykai, be kurių europinis miestas negali egzistuoti“, – portalui „Kas vyksta Kaune“ sakė Kauno centro bendruomenės pirmininkė Rūta Visocnik.

Anot jos, šiuo metu labiausiai piktina tai, kad gyventojai nemato realios Kauno plėtros vizijos, t.y. nežinoma, ar, pavyzdžiui, numatyta pilnai urbanizuoti upių pakrantes, ar tik pildyti jas pavieniais projektais, kuriuos kažkam pavyko įgyvendinti atsitiktinai. „Pastaruoju metu mes matome tik tai, kam kokį žemės sklypą pavyko „prastumti“, bet nematome miestiečių ir valdžios sutarimo, kaip Kaunas vystysis toliau – kas vyks upių pakrantėse, ar atgaivinsime pramoginę laivybą, ar turėsime pakrantėse gyventojams skirtas poilsio zonas. O gal priešingai – viskas bus užbetonuota – šito nežinome, o žinoti norėtumėme“, – apmaudo neslėpė pašnekovė.

Sprendimai negali būti „nuleidžiami iš dangaus“ – ar reikia kelio, ar „auksinio tualeto“ valdžia turėtų nutarti pasitarusi su gyventojais ir tik po to skirstyti lėšas, o ne atvirkščiai. „Gal, tarkime, labiau kelio reikia Aleksote, juk ten yra vietų, kurios „nematę asfalto“, o ne Šančiams, užgožiant Nemuno krantinės unikalumą ir nutiesiant kelią“, – savo pastebėjimais su „Kas vyksta Kaune“ dalijosi į mitingą atėjęs vyriškis.

Keletą patarimų Kauno valdžiai išsakė ir į bendruomenių protestą atvykusi Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos narė, buvusi kandidatė į Kauno merus Jurgita Šiugždinienė. „Faktas, kad miestas turi plėtotis ir jis plėtosis, bet gyventojai turi žinoti, kaip visa tai vyks: kur išdygs tam gyvenamieji rajonai, o kur atsiras komercinės paskirties patalpos. Tada būtų tikrai paprasčiau ir pavyktų išvengti konfliktų. Miesto valdžia turėtų pamąstyti ir apie efektyvius bendruomenių informavimo principus – galbūt vieną kartą per mėnesį paviešinti straipsnį žiniasklaidoje, ar specialiai šiam tikslui sukurti mobiliąją programėlę, kad pavyktų sužinoti apie numatomus mieste vykdyti svarbius projektus, paliečiančius vienos ar kitos bendruomenės būtį“, – kalbėjo ji.

Gali būti, kad visuomenė iki šiol nesinaudojo savo teisėmis taip, kaip galėtų tai padaryti. Todėl norime priminti apie savo teises ir paskatinti bendruomenes jas įgyvendinti. Bendruomenių nariai yra didžiausi savo miesto ekspertai, būtent jie geriausiai žino, ko čia reikia. Labiausiai mane Kaune džiugina besikurianti pilietinė visuomenė. Tai didelė jėga ir džiugesys, kai miesto žmonės tampa drąsiais pasakyti tai, ką galvoja, ir yra pasiruošę dalintis savo patirtimi bei gebėjimais su kitais“, – „Kas vyksta Kaune“ sakė Žemųjų Šančių bendruomenės pirmininkė V. Gelūnienė.

70 KOMENTARŲ
Komentuoti

Komentuoti

*

Naujausios žinios

Kaunas to dar nematė: naujo asfalto klojimo ypatumai (video)

Kaune – normas viršijantis oro užterštumas

Policija išaiškino tarptautinį kontrabandos tinklą: tarp įtarimų ir D. Bugavičiaus nužudymas

Antrajame prezidento rinkimų turo išankstiniame balsavime – didesnis aktyvumas

E. Kručinskienės išteisinimui nepritaria Kauno prokuratūra – skųs sprendimą

Oficialu: R. Meilutytė atsisveikina su profesionalios plaukikės karjera

Pradės nemokamai dalinti tūkstančius Šeimos kortelių: kas ir kada jas gaus?

Per Kauno miesto gimtadienio šventę - viešas neįgaliųjų pažeminimas?

Pirmoji pusfinalio kova „Žalgiriui“ – be didelio vargo

Politologų spėjimai dėl prezidento rinkimų: I. Šimonytė ar G. Nausėda?