Naujausi „Spinter tyrimų“ duomenys rodo, kad partijų lyderių dvejetuke yra tvirtai įsitvirtinusios dvi tos pačios partijos – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Kol kas reitinguose nesimato, kad kurio nors iš kandidatų į prezidentus kampanija būtų pridėjusi taškų jį remiančiai partijai.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ balandžio 20-29 d. naujienų portalo DELFI užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad 3,1 proc. paklaidos ribą viršijančių pokyčių partijų vertinimuose nėra. Iš viso į Seimą būtų patekusios šešios partijos.
Tarp lyderių tvirtai laikosi TS-LKD, už kuriuos balandį būtų balsavę 20,4 proc., o kovą – 19,6 proc. respondentų. Už valstiečius-žaliuosius balandį būtų balsavę 17,3 proc., o kovą – 16,5 proc. apklaustųjų.
Lietuvos socialdemokratų partijos reitingas balandį siekė 8,3 proc., o kovą – 10,5 proc., Liberalų sąjūdžio – atitinkamai – 6,4 proc. ir 6,2 procento. 5,6 proc. respondentų balandį ir 5,4 proc. – kovą būtų balsavę už Darbo partiją, o 5 proc. apklausktųjų – balandį ir 5,5 proc. – kovą už Tvarką ir teisingumą.
Už kartelės į Seimą patekimo ribos būtų atsidūrusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija, kurią balandį palaikė 4,6 proc., o kovą – 4,2 proc. respondentų, ir Lietuvos centro partija, už kurią balandį būtų balsavę 2 proc., kovą – 3,1 proc. respondentų.
3,3 proc. apklaustųjų balandį ir 6,1 proc. – kovą būtų rinkęsi kokią nors kitą partiją, o 13,2 proc. – balandį ir 12,3 proc. – kovą būtų nebalsavę. Balandį 13,9 proc. aplaustųjų nežinojo, ką atsakyti į klausimą. Kovą tokių respondentų buvo 10,6 procento.
Nemano, kad priešlaikiniai rinkimai kam nors dabar būtų naudingi
Eiliniai Seimo rinkimai turėtų vykti 2020 m. spalį. Tačiau praėjusios savaitės pabaigoje valstiečių-žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis iškėlė idėją, kurios viena iš pasekmių galėtų būti išankstiniai Seimo rinkimai. Jis pareiškė, kad, jei partija pralaimėtų dvejus rinkimus – t. y. prezidento rinkimus laimėtų ne Saulius Skvernelis ir partija pralaimėtų Europos Parlamento rinkimus – tada svarstytų trauktis iš valdančiosios koalicijos ir nebeformuotų Vyriausybės.
Vienas iš tokio scenarijaus variantų – konservatoriai perimtų valdžią ir dirbtų mažumos Vyriausybės sąlygomis. Antras – išankstiniai Seimo rinkimai.
Mykolo Romerio universitete dėstanti politologė Rima Urbonaitė mano, kad šis pareiškimas yra skirtas rinkiminiam laikotarpiui. „Ten yra loginių klaidų – negali rinkėjui sakyti: aš į rinkimus siūlau bet ką, ir balsuok už bet ką, nežiūrėk kritiškai, nes tik taip gali išreikšti meilę partijai“, – komentavo R. Urbonaitė.
Politologė yra įsitikinusi, kad „po rinkimų vėl bus nauja daina“. „Mes žinome, kad politikai kartais pakeičia savo nuomonę arba randa pasiaiškinimų“, – sakė R. Urbonaitė.
Politologė pateikė pavyzdį, kad „valstiečiai“ tvirtino niekada nesudarinėsią koalcijų su partija Tvarka ir teisingumas, o vėliau sugalvojo naujadarą ir įtvirtino tai kaip frakcijų bendradarbiavimą.
„Visko gali būti. Iš kitos pusės – o kam to reikia? Jau prasideda paruošiamieji darbai naujiems Seimo rinkimams, kurie – jau čia pat – 2020 m., neprognozuojamas stiprus ekonomikos nuosmukis, jeigu biudžeto surinkimas yra geras, dar turėsi iš ko padalinti vienai ar kitai grupei. Tada gali ramiai pasiruošti rinkimams. Pirmalaikiai rinkimai vargu, ar galėtų būti gera alternatyva, čia yra lengva apsiskaičiuoti, ir gauti rezultatą, kurio nesitikėjai“, – sakė R. Urbonaitė.
Politologės vertinimu, tokie pareiškimai yra dalis paralelinės rinkimų kampanijos, kurioje dalyvauja ir daugiau žaidėjų – Stasys Jakeliūnas, Vytautas Bakas, organizuojamas referendumas dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo iki 121.
„Vyksta šešėlinės kampanijos. Tai daro įtaką, aš jau net nekalbu apie 400 eurų pensiją“, – sakė R. Urbonaitė. Politologė taip pat atkreipė dėmesį, kad po šiais metais vykusių rinkimų partijos jau neturi daug lėšų naujoms kampanijoms.
„Net ir Europos Parlamento rinkimų atveju yra toks jausmas, kad nelabai likę pinigų, nes kampanijos tiesiog nėra. Be to rinkėjams atsiranda rinkimų nuovargis, kuris tą rinkėją padaro dar mažiau nusiteikusį“, – sakė R. Urbonaitė.
Dar nematyti rinkimų kampanijos privalumų partijoms
Politologė nemano, kad išankstinių Seimo rinkimų atveju būtų galima kliautis šiais reitingais. „Aš tais reitingais aklai nesikliaučiau, nemanau, kad jie turėtų veikti raminančiai net ir tuos, kurie tikrai pagalvoja, kad pirmalaikiai rinkimai yra alternatyva. Viskas gali susiklostyti visiškai kitaip, scenarijus, kad „valstiečiai“ pakartotų 2016 m. rezultatą yra tikrai sunkiai įmanomas“, – sakė R. Urbonaitė.
Pasak jos, tokia suirutė nebūtų labai palanki ir konservatoriams. „Reitingai parodo tik tendenciją, kad dvi partijos yra stipriai įsitvirtinusios. Bet tai nereiškia, kad ir pirmalaikiuose rinkimuose viskas taip atrodytų. Mes čia turime tik populiarumo apklausas. Nepamirškime, kad 71 narys išrenkamas vienmandatėse apygardose, kur svarbios ir asmenybės. Čia atsiranda dar kiti skaičiavimai“, – sakė R. Urbonaitė.
Politologei dabar yra įdomus klausimas, kiek įtakos partijų reitingams turės jų remiamų kandidatų į prezidentus kampanijos. Kol kas teigiamų tendencijų čia nesimato. „Įdomu, kaip socialdemokratams atsilieps Vytenio Andriukaičio dalyvavimas rinkimuose. Reikėtų palaukti kito mėnesio reitingų“, – sakė R. Urbonaitė.
Š. Liekis: žmonės vertina ryžtingumą
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Šarūnas Liekis nebuvo linkęs visiškai nurašyti galimybės, kad R. Karbauskis laikytųsi savo žodžio. Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje rinkėjai vertina ryžtingumą kaip politiko savybę, ir neatmeta, kad tai pridės populiarumo taškų pačiam R. Karbauskiui.
„Mūsų lietuviškoje visuomenėje ryžtingumas yra savybė, kurią visuomenė vertina. Taip yra laimimas žmonių palankumas“, – sakė Š. Liekis.
Politologas nebuvo linkęs spekuliuoti, kaip realiai elgtųsi R. Karbauskis pralaimėjęs rinkimus. „Jis gali visaip pasielgti. Jeigu yra stipri lyderystė partijoj, gali įvairiai sužaisti. Daug kas būtų nepasiruošęs – arba naujiems rinkimams, arba perimti vadovavimą būnant mažumoje“, – sakė Š. Liekis.
Pasak jo, ruošiantis ateinantiems rinkimams trauktis ir į valdžią įstumti konservatorius, kurie joje turėtų dirbti mažumos Vyriausybės sąlygomis, būtų gudrus strateginis ėjimas. „Tada tu išeini į opoziciją turėdamas daugumą, ir juos visiškai paralyžiuoji“, – sakė Š. Liekis.
Politologas neatmetė ir išankstinių rinkimų scenarijaus. „Čia – žaidimas va banque – jei matai, kad pralaimi prezidento, EP rinkimus, tai reiškia, kad tavo politika neturi stabilaus palaikymo, realiai pralaimi keliais frontais, tai čia (išankstiniai rinkimai) – irgi variantas“, – sakė Š. Liekis.
Kandidatų į premjerus lentelėje – nauja pavardė
„Spinter tyrimų“ asmenų, vertinamų kaip labiausiai tinkami užimti Ministro Pirmininko poziciją pirmoje vietoje tebėra premjeras Saulius Skvernelis, kurį balandį palaikė 13,5 proc., o kovą – 15,7 proc. apklaustųjų.
Tvirtai antroje vietoje yra įsitaisęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis, kurį balandį palaikė 10,2 proc., o kovą – 8,8 proc. respondentų.
Trečias – TS-LKD lyderis Gabrielius Landsbergis, kurio reitingas balandį buvo 9 proc., o kovą – 8 proc. Ekonomistą Gitaną Nausėdą šiame reitinge balandį palaikė 5,4 proc., o kovą – 6,5 proc., parlamentarę Ingridą Šimonytę – atitinkamai 5,2 proc. ir 6,5 proc. respondentų.
Europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę Vyriausybės vadove balandį norėjo matyti 4,4 proc., o kovą – 5,1 proc. respondentų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininką Ramūną Karbauskį – atitinkamai 4,5 proc. ir 3,7 proc. apklaustųjų.
Darbo partijos lyderį Viktorą Uspaskichą premjeru balandį norėjo matyti 2,9 proc., o kovą – 4,5 proc. respondentų, parlamentarą – Andrių Kubilių – atitinkamai 2,7 proc. ir 2,5 proc. respondentų.
Pirmą kartą reitingų lentelėje pasimatė į kovos su Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Stasiu Jakeliūnu epicentrą patekęs Lietuvos banko pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Jį balandį premjeru norėjo matyti 2,4 proc., o kovą – 1,3 proc. respondentų.
„Manau, kad tai yra matomumo viešojoje erdvėje padarinys“, – sakė politologė R. Urbonaitė. „Spinter tyrimai“ šiuos reitingus sudarinėja uždaro klausimo principu. Į sąrašą, iš kurio leidžiama rinktis, yra įtraukiami partijų pirmininkai, nacionalinio banko valdybos pirmininkas, ministrai, europarlamentarai ir dar kelios asmenybės.
Padaugėjo nežinančių, kaip vertinti Vyriausybės darbą
Vyriausybės veiklą teigiamai ir greičiau teigiamai balandį vertino 32,2 proc., o kovą – 29,9 proc. apklaustųjų. Neigiamai ir greičiau neigiamai apie jos veiklą balandį atsiliepė 63,4 proc., o kovą – 61,2 proc. respondentų. 4,4 proc. respondentų balandį ir 8,9 proc. – kovą nežinojo, kaip vertinti, arba neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” 2019 metų balandžio 20-29 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Kombinuotas tyrimo metodas: 60 proc. tiesioginės paklausos būdu face-to-face, 40 proc. internetu. Tiesioginio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausta 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
