Bene kiekvienas nors kartą gyvenime yra pagalvojęs, ką nuveiktų su milijonu eurų, jei jį laimėtų loterijoje. O ką darytumėte, jei laimėtų jūsų kaimynas? Anot verslininko ir visuomenės veikėjo Vlado Lašo, nagų iš pavydo nereikėtų graužti: laimėjimu tektų pasidalinti su kaimynais. Tokią idėją žymus verslininkas pasiūlė Kaunui.
Laimi tu, laimi ir kaimynas
Skamba gana netikėtai, tačiau kaip teigia V. Lašas, jo pasiūlyta idėja Kaunui nėra nauja, bet gali būti modifikuota Kaunui ar visai Lietuvai. Pašto kodų loteriją (arba kaip ją vadina V. Lašas – kaimynų loterija) atsirado dar prieš 30 metų Olandijoje. Jos tikslas – suartinti kaimynus naudojant žaismingą, įtraukiantį žaidimą.
Loterijos principas gana paprastas: loterijoje dalyvaujama pagal gyvenamos vietos pašto kodą. Jei laimite jūs, šiek tiek pinigų tenka ir jūsų kaimynams, tad laimėjimu džiaugiasi visi. „Ši loterija išsiskiria tuo, kad ji organizuojama labai efektyviai. Tarp 30 ir 50 proc. lėšų yra skiriama patiems laimėjimams, o faktiškai nemažesnė dalis yra skiriama geroms iniciatyvoms remti“, – pasakoja V. Lašas.
„Tai lokali, ganėtinai paprasta iniciatyva, padaryta profesionaliai, su entuziazmu. Jei laimėjo tavo kaimynas, tai šiek tiek laimėjai ir tu. Kitą kartą, jei tu laimėjai, tai tas laimėjimas atneša laimę ir kitiems kaimynams. Manau, kad bet kurioje sveikoje visuomenėje tai labai skatintų empatiją, pagalbą vienas kitam. Tai yra gera proga atšvęsti gatvės laimėjimą ar viso miestelio laimėjimą.
Prieš metus didžiausias laimėjimas Nyderlanduose buvo miesteliui, kuriame yra apie 1100 gyventojų. Suma beveik siekė 30 milijonų eurų. Manau, kad visa bendruomenė tai pajaučia“, – pasakoja verslininkas.
Daugiau skiria labdarai
Paramą, pasak V. Lašo, gauna įvairios nepelno siekiančios organizacijos, kurių tikslas saugoti aplinką, sumažinti socialinę atskirtį ir dar daug kitų iniciatyvų, kurios gana sudėtingai gali gauti finansinę paramą iš valstybinio sektoriaus ar kitų rėmėjų.
Didesnis loterijų ekspertas gali pasakyti, kad loterijų organizatoriai 8 proc. nominalios išplatintų loterijos bilietų vertės privalo skirti labdarai arba paramai Labdaros ir paramos įstatyme nustatytiems labdaros arba paramos gavėjams (taip numato LR loterijų įstatymas), tačiau V. Lašo siūloma loterija Olandijoje skiria mažiausiai 32 proc. išplatintų bilietų vertės labdarai.
„Tai labai reikalinga ir Lietuvoje. Pats dalyvaudamas daugelyje tokių organizacijų matau, kad gana sunku įtraukti žmones remti edukacines iniciatyvas mokyklose. Jeigu to nėra programose, finansinio aprūpinimo procesas labai ilgas. Tuo tarpu visuomeninės, nepelno siekiančios organizacijos turi gerų idėjų ir entuziastingų žmonių, kurie efektyviau ir mažesniais kaštais gali tuos dalykus įdiegti. Tačiau sąnaudų vis tiek yra ir jiems reikia paramos, finansavimo, kurį sunku rasti“, – sako V. Lašas.
Anot jo, kiekvienam atskirai yra sunku daryti įtaką, remti iniciatyvas, tačiau tokia loterija galėtų tapti įrankiu, kuris stipriai padėtų. Be to, V. Lašas priduria olandų pavyzdį rodant, jog ši loterija yra organizuojama labai skaidriai.
Ir nors toks loterijos tipas atsirado Olandijoje, V. Lašas pastebi, kad ši labdaringa iniciatyva išplito Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje bei Vokietijoje. Pašnekovas pabrėžia, kad per savo gyvavimo istoriją pašto kodų loterija yra milijardinėmis sumomis finansavusi aibę socialinių iniciatyvų.
„Ji yra tarp trijų didžiausių fondų, remiančių įvairias iniciatyvas bei nepelno siekiančias organizacijas, šalia Bill’o ir Melindos Gate’s fondo“, – sako V. Lašas ir priduria, kad tokios iniciatyvos yra reikalingos visuomenei. Pašnekovas pasakoja, kad loteriją organizuojantis fondas kasmet geriausiam startuoliui, kuris kovoja su klimato kaina, skiria pusės milijono eurų prizą. Anot jo, tokia suma startuoliui yra itin svarbi.
Kaunas – tinkamas tokiai iniciatyvai
Verslininkas mano, kad Kaunas – gera vieta tokiai iniciatyvai. Anot jo, Kaunas yra sportiškas miestas, kuris mėgsta susiburti. „Netikėtumo momentas, azartas – tai žmonės mėgsta. Jei žaidimas suteikia prasmę, jis tampa patrauklesnis. Tai tampa ne tik pramoga, bet ilgalaikiu, reikšmingu rezultatu visai miesto bendruomenei“, – sako V. Lašas.
Kaip pasakoja pašnekovas, jau prieš penkerius metus su bendraminčiais V. Lašas pasikvietė Olandijoje veikiančios loterijos organizatorius į Lietuvą. Ir nors šie nusprendė, kad Lietuva jiems nėra prioritetinė valstybė, V. Lašas tikina, kad buvo išmokta ne viena pamoka. „Radus bendraminčių, loteriją galime padaryti ir patys, modifikuojant ir pritaikant efektyvios, labdaringos loterijos idėją Lietuvai ir Kaunui, pasižiūrint kaip ją geriausia čia pritaikyti“, – teigia V. Lašas.
Kokių pakeitimų reikėtų, kad loterija veiktų Kaune? V. Lašas pastebi, kad kol kas labiausiai reikia bendraminčių, kurie norėtų šią idėją kartu realizuoti. O jei atsiras norinčių prisijungti prie idėjos, tai loterija būtų organizuojama ne pašto kodų principu, bet kaip kaimynų, bendraminčių loterija.
„Ji galėtų jungti ne tiek geografiškai, bet bendraminčius. Tai galėtų būti loterija, kuri skatina pasiekimus švietime, loterijoje dalyvauja bendruomenės ar bendraminčių organizacijos ir tokios loterijos pagrindu apdovanojami tie, kurie pasiekia aukštus rodiklius. Tai idėja, kuria noriu pasidalinti ir pažiūrėti, kiek atsirastų naujų bendraminčių ir idėjų, kurios sietųsi su šia iniciatyva ir ką galėtume nuveikti labai gero ir naudingo Kaunui ir Lietuvai“, – sako V. Lašas.
Tokios loterijos taikytos net senovės Romoje
Anot Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesoriaus, psichologo Gedimino Navaičio, tokia idėja nėra didelis išradimas, tačiau tai naujiena Lietuvai. „Yra ne vienas istorinis pavyzdys, kai loterijos buvo naudojamos visuomeniniams tikslams.
Net Didžioji Kinų siena buvo finansuojama loterijomis. Archeologai yra radę šešių pusių kauliukus, kurie buvo naudojami prieš 3 tūkstančius metų prieš mūsų erą Mezopotamijoje. Galų gale pirmosios loterijos antikinėje Romoje buvo būdas paskirstyti dovanas. Panašu, kad loterija, apie kurią kalbame yra tos srities. Be to Romoje buvo rengtos loterijos, skirtos viešiesiems pastatams remontuoti“, – vardina profesorius.
G. Navaitis perspėja, kad loterijos nereikėtų tapatinti su azartiniais lošimais, nes šiems dviem dalykams galioja skirtingi įstatymai. „Jeigu tai laikysime tam tikra azarto forma, neturėtume pamiršti, kad žmogus turi poreikį azartui. Šio poreikio tenkinimas, pageidautina, kad būtų kiek įmanoma naudingas visuomenei.
Turime vieną iš naudingesnių ir įdomesnių visuomenei projektų. Šis projektas gali turėti pasisekimą, nes sukauptos lėšos bus skiriamos kaip ir Antikoje – sėkmingam visuomenės poreikių tenkinimui“, – įvertina G. Navaitis.
Tačiau ar tokia loterija Lietuvoje būtų galima? Lošimų priežiūros tarnybos atstovė spaudai Skirmantė Paukštienė atsiuntė lakonišką atsakymą. „Loterijų organizavimo sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje nustato Lietuvos Respublikos loterijų įstatymas (toliau – Įstatymas), kurio 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad loterija laikomas žaidimas pagal nustatytas taisykles, kai žaidėjai pagal nusipirktus bilietus lošia piniginius arba daiktinius laimėjimus.
Taigi, žaidimas, atitinkantis Įstatyme nurodytus požymius, t. y.: 1. Žaidėjai perka bilietus; 2. Žaidėjai lošia piniginius arba daiktinius laimėjimus, laikytinas loterija, kurios organizavimas galimas tik turint loterijų organizavimo licenciją. Ne mažiau svarbu ir tai, kad Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytos loterijos pagal žaidimo pobūdį rūšys (momentinė, skaitmeninė, klasikinė ir sportinė).
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymas yra priskiriamas viešosios teisės sričiai, kurioje galioja imperatyvusis reguliavimo metodas, reikšiantis, kad galima elgtis tik taip, kaip nustato teisės aktai, loterija, neatitinkanti Įstatyme nustatytų loterijos pagal žaidimo pobūdį rūšių – Lietuvos Respublikoje yra draudžiama“, – rašoma atsakyme.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
