Atėjus pavasarinio tvarkymosi metui spintą pervertęs kaunietis užtiko neįtikėtinai gerą gaminį. Po teisybei, Lietuvos aklųjų draugijos (LAD) Kauno gamybinio mokymo kombinato (GMK) pagamintas šepetys tokios aukštos kokybės, kad skaitytojas mielai įsigytų antrą. Tik kur tas Raudonosios Armijos prospektas, kurio 206 numeriu pažymėtame pastate po 1,1 rublio pardavinėja šepečius rūbams?
„Klausimas jums. Kur rasti Kaune Raudonosios Armijos pr. 206?“ – prieš kelias dienas atsiuntęs ne pirmos jaunystės šepečio rūbams dėžutės nuotrauką netikėtą klausimą pateikė Mantas.
Besijuokdamas kaunietis patikino, kad nusiskundimų gaminio kokybe neturi. Atvirkščiai, jis esąs toks geras, kad net antro norisi. Ant dėžutės nurodytas vyro minėtas Kauno GMK adresas istorijos keliais nuvedė kelis dešimtmečius atgal.
Pagal šepečio serijos numerį skaitytojas spėjo, kad jis pagamintas 1984 m. Vyresniems kauniečiams, tikriausiai, puikiai žinoma, kad sovietmečiu Raudonosios Armijos vardu vadintas Savanorių prospektas, pastarąjį pavadinimą pirmąkart gavęs 1938 m., o atgavęs 1989 m. Nuo 1919 m. iki 1938 m., beje, gatvė vadinosi Ukmergės plentu – Savanorių prospekto vardas jai suteiktas Nepriklausomybės kovų dvidešimtmečio proga.
Mantui, kuris klasikinį šepetį užtikrino pirkęs ne pats, ir, galimas daiktas, daugeliui nepriklausomoje Lietuvoje gimusių kauniečių šios pagrindinės Kauno gatvės pavadinimo peripetijos nebuvo žinomos.
„Pačiam neteko susidurti su Raudonosios Armijos prospektu, kad tokia gatvė buvo. O šepetys, man rodos, kažkur dar yra. Kiek naudotas, kiek ne, bet turėtų kažkur būti“, – į 2019-uosius sugrįžo jaunas vyras.
Kaip kaunietis „atkasė“ nuo 1959 m. leidžiamame mėnesiniame Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos žurnale „Mūsų žodis“, puikieji šepečiai, kuriems žaliavas tiekė Kauno GMK, buvo gaminami LAD Panevėžio GMK.
2001 m. išėjusiame tų metų antrame „Mūsų žodžio“ numeryje, straipsnyje „Mano įmonės jubiliejus“ Vytautas Vitartas rašė, kad Panevėžio GMK įkurtas 1951 m., kai valdžia dirbti norintiems akliesiems tuometėje Lenino aikštėje paskyrė palaikes patalpas.
„LAD Panevėžio GMK direktoriumi nuo 1951 metų sausio 1 d. LAD centro valdyba paskyrė buvusį LAD Šiaulių srities valdybos pirmininką Joną Telksnį, direktoriaus pavaduotoju – Joną Slapšinską, buhalteriu – Rapolą Kazlą, sekretore-kasininke – Alfredą Paškevičiūtę, šepečių cecho vedėju – instruktorių iš Kauno GMK Albiną Šlekį ir pakvietė mane laikinai dirbti sargu valytoju. Taip ir pradėjome kurti kombinatą“, – gera kokybe garsėjusios gamyklos, nuo kurios „Aklųjų“ vardą perėmė ir Savanorių bei Taikos prospektų sankryža, ištakas prisiminė V. Vitartas.
Šepečiai čia pradėti gaminti tuoj pat, iš Kauno GMK atvežus tam reikalingos įrangos ir medžiagų. Per keliasdešimt metų Panevėžyje, bendradarbiaujant su Kauno kombinatu, ilgiau ar trumpiau gamintos laikrodžių apyrankės, sagtys, trapeciniai žiedai, kuprinių kabliai, portfelių spynos ir apkaustai, moteriškų korsetų ir vyriškų petnešų reguliatoriai, užuolaidų laikikliai bei sulankstomi skėčiai.
Kaip dėstoma „Mūsų žodyje“, po 1970 m. Panevėžio GMK gamino vyriškų petnešų laikiklius ir vyriškus bei moteriškus sulankstomus skėčius, o 1971 m. perdavus šepečių gamybą Kauno GMK, visos anksčiau turėtos patalpos perleistos Panevėžio kurčiųjų draugijai.
„Nuo 1990 metų, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, dėl mažos rinkos gamyba pradėjo mažėti, o su buvusiomis sąjunginėmis respublikomis dėl sunkaus atsiskaitymo už prekes prekyba pasidarė neįmanoma. Jeigu kombinate anksčiau dirbo net 800, tai šiuo metu bedirba tik 112 žmonių“, – 2001 m. rašė V. Vitartas.
Dėkojame kauniečiams už tai, kad praneša apie aktualius įvykius. Jei ir jūs norite pasidalinti savo informacija ar nuomone apie Kauno aktualijas, rašykite pasinaudoję spec. forma „Pranešti naujieną“ arba per „Facebook“ puslapio privačias žinutes.
