Kaunietis Modestas Tučkus vieną pavasario rytą atvykęs parduoti nereikalingų daiktų Bagažinių turguje nežinojo, kad tai bus lemtingas apsilankymas. Dabar, praėjus 4 metams po pirmojo vizito čia, kaunietis su žmona čia būna kiekvieną savaitgalį ir net nenori galvoti apie kitokį darbą.
Vyras pasakoja, kad tokia situacija susiklostė neplanuotai. Iš pradžių pardavinėjo asmeninius daiktus, bet kai šiame turguje atsirado galimybė prekiauti ir nuolatiniams prekybininkams, jis nusprendė šia galimybe pasinaudoti.
„Kai išpardavėme savo nereikalingus daiktus – indus, drabužius, elektros reikmenis, pabandėme parduoti žmonos pusseserės iš Anglijos parvežtus daiktus. Pamatėme, kad prekyba eina, tuomet pradėjome galvoti kaip šią veiklą galėtume išplėsti“, – pasakojo Modestas.
Anglijoje, Škotijoje ir kai kuriose kitose valstybėse įprasta nereikalingus daiktus išmesti, o apsukrūs lietuviai sugeba iš to pasipelnyti. Tokie daiktai surenkami, supakuojami ir parduodami už svorį. Pirkėjas nežino kas bus tokio paketo, vadinamo Bric-a-brac, viduje, tad kiekvienas pirkinys – loterija.
„Tai gali būti indai, įrankiai, žaislai, įvairiausia smulki technika, muzikos įrašai, papuošalai. Daugiausia sveria indai, o iš jų uždirbti galima mažiausiai. Pasitaiko ir įdomesnių atvejų, kai tarp daugybės daiktų randi ir išskirtinių dalykų. Kartą tarp papuošalų radome dvi senovines seges, kurių vertė, nunešus juvelyrui, gerokai mus nustebino. Pasirodo, segės buvo auksinės, inkrustuotos deimantais, o abiejų vertė siekė 500 eurų“, – sako kaunietis verslininkas ir priduria, kad nereikalingų daiktų pasiūlo ir turgaus lankytojai, kurie patys neturi laiko ir noro patys viską pardavinėti.
Ir nors tai iš šalies atrodo kaip labai paprastas darbas, tačiau Modestas pasakoja, kad anaiptol taip nėra.
„Darbas tikrai nėra lengvas – turime išpakuoti, surūšiuoti, įvertinti būklę ir įkainoti, vėliau viską atsargiai supakuoti ir vežtis į turgų. Anksčiau būdavo sudėtingiau, tekdavo viską susikrauti iš vakaro ir jau 2–3 val. paryčiais atvažiuodavome užsiimti vietą turguje. Vėliau viską išsikrauti iki kol ateis pirmieji pirkėjai. Dabar, kai turime nuolatinę vietą po stogu, viską laikome čia ir belieka atėjus ryte atsidaryti savo prekybos vietą ir galime prekiauti“, – pasakoja M. Tučkus.
Tai, kad anksčiau ar vėliau pasuks į nuosavą verslą ir jis bus susijęs su prekyba Modestas Tučkus sako žinojęs jau vaikystėje. Nuo jaunų dienų Modestas prekiavo Stoties turguje – pardavinėjo šokoladus, ikrus, odinius diržus. Anot jo, prekyba traukia, nes smagu matyti kaip uždirbami pinigai, vyksta bendravimas.
„Kas labiausia traukia – buvimas tarp žmonių, bendravimas. Yra ir pastovių klientų, kurie pakalbina, palepina saldumynai ar gėlėmis. Tai parodo, kad pozityvus bendravimas sukuria atgalinį ryšį. O nuo samdomo darbo tai skiriasi tuo, kad parduodamas daiktus tiesiogiai matau kaip uždirbami pinigai, kaip tai priklauso nuo manęs. Nesvarbu, kad dabar žmonės derasi labiau nei anksčiau, šis darbas yra būtent man“, – pasakoja prekeivis.
Kaunietis versle sukasi kartu su žmona Jolanta. Anksčiau moteris dirbo samdomą darbą, tačiau Modestas darė viską, kad žmona galėtų užsiimti įdomesne veikla ir dirbti sau. Pradėjus sektis turguje moteris metė samdomą darbą ir pasinėrė į prekybą, atsidarė ir parduotuvę, kurioje prekiauja naudotais daiktais – technika, žaislais, antikvariniais daiktais. Savaitgaliais ji visada kartu su vyru darbuojasi Bagažinių turguje.
„Su žmona kartu esame nuo 15 metų, mus vienija panašūs pomėgiai, tarpusavio supratimas. Tai ir lėmė, kad į verslą pasukome kartu, mums tai labai patinka, kitaip nei mūsų sūnums. Jų prekyba netraukia“, – pasakoja M. Tučkus.
