Netoli Lampėdžio ežero gyvenantiems kauniečiams nerimą sukėlė Nemuno ir Nevėžio santakoje atsivėrę didžiuliai tušti plotai – čia akimirksiniu neliko augusių medžių ir krūmų. Gyventojai kreipėsi į portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją, prašydami išsiaiškinti, kokiu tikslu tvarkoma draustinio teritorija, nuogastaujama, kad teritorija ruošiama naujoms statyboms.
Pasak Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos Radetos Savickienės, šiuo metu tvarkoma Nemuno ir Nevėžio kraštovaizdžio draustinio dalis, kurioje nėra miško, nes minėtoje lokacijoje didžiausią vertę turi upės ir jų santaka, slėnių šlaitai, miškas ir natūralios pievos.
„Natūralių pievų atkūrimas ir invazinių augalų, tokių kaip: uosialapiai klevai, raukšlėtalapis erškėtis, tankiažiedės rūgštynės ir kitų, naikinimas numatytas kraštovaizdžio tvarkymo projekte. Dėl daugiametės nepriežiūros buvusios vertingos natūralios pievos apžėlė uosialapiais klevais ir kitais krūmynais. Pievose vertingas žolinių augalų rūšis išstūmė varputis“, – sakė R. Savickienė.
Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos teigimu, Nemuno ir Nevėžio santakoje jokių arimų nėra, ten buvo kertami invaziniai medžiai, t.y. uosialapiai klevai, ir specialia technika naikinami kelmai.
„To nepadarius, uosialapių klevų ataugtų dar daugiau nei buvo. Pavasarį dalyje vietų bus atsėtas specialus žolių mišinys. Dalis medžių buvo kertama įgyvendinant Kauno miesto savivaldybės Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo projektą. Kiti kirtimai buvo vykdomi gavus vadovų žodinį pavedimą“, – kalbėjo pašnekovė.
Pasak jos, jei yra pagrindas, želdiniai tvarkomi ir saugotinose teritorijose. Vasario mėnesį Kauno miesto taryboje buvo svarstomas šios teritorijos detaliojo plano keitimo klausimas.
