Virtualioje erdvėje užgimę romantiški santykiai ne visada turi laimingą tęsinį realiame gyvenime. „Swedbank“ saugumo ekspertai įspėja romantikos gerbėjus, kad maloni interneto pažintis vėliau gali virsti gerokai sumenkusia banko sąskaita. Praeitais metais didžiausiu nuostoliu tapo prarasti daugiau nei 10 tūkst eurų.
Per 2018 metus bankas užfiksavo ne vieną atvejį, kai nuo vadinamųjų meilės sukčių nukentėjusios klientės moterys neteko pinigų, rašoma pranešime spaudai.
„Praėjusiais metais mūsų banko klientės, susiviliojusios sukčių virtualioje erdvėje pažadais, neteko nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Tiesa, nukentėjusiųjų nuo tokio tipo sukčių greičiausiai yra daugiau – supratusios, kad buvo apgautos, paprastai ne visos klientės ryžtasi apie tai pranešti bankui ir policijai“, – komentuoja „Swedbank“ Saugumo patikros tarnybos vadovas Vytautas Krakauskas.
Pasak jo, internetiniai kazanovos gerai išmano psichologiją ir kartais sugeba taip paveikti savo aukas, kad pastarosios net atėjusios į banko skyrių nesiduoda lengvai atkalbamos nuo ketinimo pervesti pinigų į užsienyje esančią sąskaitą.
„Yra pasitaikę atvejų, kai banko darbuotojams yra tekę į pagalbą pakviesti net policijos pareigūnus, su kuriais kartu reikėjo atkalbinėti klientes dėl neapdairaus poelgio. Tuo metu toms klientėms, kurios su nieko nepasitaria ir vykdydamos sukčių nurodymus vis dėlto atlieka pavedimą ir apie tai nepraneša savo bankui, nei banko darbuotojai, nei pareigūnai dažniausiai jau niekuo negali padėti“, − sako V. Krakauskas.
Kaip taisyklė, romantikos ieškančioms moterims meilės laiškus ir žinutes rašo vyrai užsieniečiai, kurie su jomis susipažįsta per „Facebook“, taip pat lietuviškus ar užsienio pažinčių portalus. Labiausiai paplitęs sukčių būdas – prisistatyti Afganistane ar kitoje tolimoje šalyje tarnaujančiu kariškiu.
Saugumo eksperto teigimu, toks amplua pasirenkamas ne atsitiktinai – taip argumentuojama, kad neva dėl saugumo sumetimų ar karinės tarnybos tvarkos apsimetėlis negali rodyti savo nuotraukų. Vėliau sukčius imasi aktyvesnės taktikos ir praneša, kad netikėtai susidūrė su finansiniais apribojimais ir jam reikia pagalbos. Sukčiai dažniausiai taikosi į vienišas vyresnio amžiaus moteris.
Atkreipę aukos dėmesį ir užsitikrinę jos pasitikėjimą, sukčiai paprašo pervesti pinigų į užsienyje esančią sąskaitą. Taip pat dažnai pasitelkiamos įvairios pinigų perlaidų platformos – per jas sudėtingiau blokuoti pinigų pervedimą ar atsekti galutinį jų gavėją.
„Į bet kokias per internetą užmegztas pažintis reikėtų žvelgti atsargiai ir itin skeptiškai vertinti realiame gyvenime nematytų žmonių prašymus pervesti jiems pinigų. Jei vis dėlto virtualaus nepažįstamojo pažadai nustelbė blaivų protą ir mokėjimo pavedimas jau atliktas, apie tai nedelsiant būtina informuoti savo banką. Delsimas tokiu atveju yra pati didžiausia klaida“, − pabrėžia V. Krakauskas.
