Europos Komisija (EK) paragino Lietuvą per du mėnesius ištaisyti padėtį ir panaikinti lauko tualetus gyvenvietėse, kur gyvena daugiau kaip 2 tūkst. žmonių. Jose turi būti įrengtos modernios nuotekų sistemos.
EK atstovybė Lietuvoje pranešė, kad Komisija pradėjo antrąjį pažeidimo nagrinėjimo etapą.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika sako, kad tualetų naikinimo problemą turi spręsti premjeras kartu su miestų merais.
„Premjero lygmenyje turėtų būti organizuojamas susitikimas su savivaldybių merais, administracijomis, kas vadovauja nuotekų tvarkymo įmonėms, ir tas paraginimas labiausiai galioja joms, nes jos turėjo organizuoti tuos darbus“, – BNS teigė K. Mažeika.
Jis mano, kad pastarąjį ultimatumą Lietuvai EK išsiuntė nežinodama, jog gruodį Seimas priėmė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pataisas, pagal kurias miestelių gyventojai privalės prisijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų.
„Gal nežino? Mes įstatymą priėmėme, jau vyksta eiga“, – tvirtino jis.
EK ketvirtadienį paragino Lietuvą per du mėnesius ištaisyti padėtį ir panaikinti lauko tualetus gyvenvietėse, kur gyvena daugiau kaip 2 tūkst. žmonių. Jose turi būti įrengtos modernios nuotekų sistemos. EK atstovybė Lietuvoje pranešė, kad Komisija pradėjo antrąjį pažeidimo nagrinėjimo etapą.
EK 2017 metų vasarį pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, nes daug šalies gyventojų vis dar nėra prisijungę prie centralizuotos nuotekų sistemos. Jei pažeidimas nebus pašalintas, Europos Teisingumo Teismas Lietuvai gali skirti milijoninę baudą.
Anksčiau skaičiuota, jog visiems Miesto nuotekų valymo direktyvos reikalavimams įgyvendinti dar reikėtų apie 100 mln. eurų.
Nuo gegužės individualių namų gyventojai galės rinktis, kaip tvarkyti savo nuotekas, – jungtis prie centralizuotos infrastruktūros, įsirengti individualius valymo įrenginius arba deklaruoti, kad savo lauko tualetus nuolat valo.
Nepasiturintiems gyventojams prisijungimo prie centralizuotos infrastruktūros išlaidos bus kompensuojamos, kitiems teks susimokėti patiems.
„Jeigu mes surasime argumentus ir pagrindimą, kad tiek centralizuotas prijungimas, tiek individualus valymas, tiek tų duobių nuolatinis išvalymas ir tai įrodančių dokumentų pateikimas, kompleksiškai pasiekia tą patį rezultatą, kokį pasiektų vien tik vamzdžių privedimas tiems žmonėms (lauko tualetų turėtojams – BNS), yra pakankamas rezultatas ir tai turėtų tenkinti EK“, – aiškino komiteto vadovas.
2018 metais Lietuvoje tokių gyvenviečių yra 75, o šiemet dėl emigracijos, skaičiuojama, liks 66. Naujovės palies tik tuos gyventojus, kurie turi geriamojo vandens šaltinį ar patys tvarkosi nuotekas.
