Viena versliausių Europos mokyklų neseniai pripažinta Kauno Veršvų gimnazija demonstruoja, kad šiuolaikiškos pamokos – toli gražu nebe „sausa“ teorija. Čia nuo pat pradinių klasių į visus dalykus integruojamos verslumo ir finansinio raštingumo temos. Apie jų naudą liudija auganti mokinių motyvacija bei pasiekimai.
Kuklus pelnas – brangios pamokos
„Pirmokėlių prieskoniukai“ – improvizuota Kauno Veršvų gimnazijos pradinukų įmonė. Verslo planą parengę ir juo vadovavęsi pirmaklasiai patys rūpestingai augino prieskonines žoleles, o galiausiai pateikė jas ant prekystalio per gimnazijoje vykusią „Kaziuko mugę“, rašoma Kauno miesto savivaldybės pranešime spaudai.
Suskaičiavę visus kaštus, jaunieji akcininkai ir darbuotojai džiaugėsi išvengę nuostolių. Kuklus pelnas per praėjusius mokslo metus tesiekė 5 eurus ir iš natūrinių mainų gautus porą saldainių. Tačiau kur kas vertingesnė šiuo atveju vaikų patirtis, įgytos žinios ir ūgtelėjusios ambicijos, kurias jie pasitelks šiemet įgyvendindami naujus verslo projektus antroje klasėje.
Šis iliustratyvus pavyzdys tėra vienas iš dešimčių verslo projektų, įgyvendintų Kauno Veršvų gimnazijoje. Tai vienintelė mokykla ne tik Kaune, bet ir visoje šalyje, jau trečius metus įgyvendinanti savo sukurtą Novatoriško verslumo ugdymo sampratą. Dėl to ji šiemet sulaukė solidaus įvertinimo: Austrijos sostinėje Vienoje pernai lapkritį vykusiuose Europos verslių mokyklų apdovanojimuose (angl. The Entrepreneurial School Awards) iš visų Senojo žemyno mokyklų ji pateko tarp 17 laureatų.
„Mūsų gimnazijoje visi mokiniai grupėmis ar pavieniui kasmet pristato ir įgyvendina po vieną verslo projektą. Iš pradžių jie atlieka rinkos analizę, parengia planą ir jį pristato bendruomenei, o balandžio mėnesį vyksta rezultatų pristatymas ir geriausiųjų rinkimai. Birželį apdovanojame laureatus“, – pasakojo Kauno Veršvų gimnazijos direktorius Žilvinas Damijonaitis.
Ugdo ateities verslininkus
Jau nuo pirmųjų dienų mokyklos suole Veršvų gimnazijos mokiniai greta įprastų dalykų mokomi ir verslumo, ekonomikos pagrindų bei finansinio raštingumo. Šios temos integruojamos į kiekvieną mokomąjį dalyką, taip pat visi gimnazistai mokosi ugdymo turinį papildančius pasirenkamuosius dalykus. Į tokį ugdymo procesą įtraukiami ne tik mokiniai ir mokytojai, bet ir vietos verslininkai, gimnazijos alumnai.
„Verslumo ugdymas, finansinis raštingumas – itin svarbios šiuolaikinio žmogaus kompetencijos, kurioms nūdienoje skiriama per mažai dėmesio. Įvairių tyrimų rezultatai rodo, kad šiai dienai jų lygis Lietuvoje itin žemas. Įvertinę tai, savarankiškai ėmėmės iniciatyvos pradėti savitą ugdymą. Skatiname mokinius ne tik aktyviai domėtis inovacijomis, bet ir patiems jas kurti. Manome, kad taip prisidedame prie Lietuvos ateities verslininkų ugdymo“, – kalbėjo Ž. Damijonaitis.
Beje, Ekonomikos ir verslumo pagrindų gimnazistus moko iš TV ekranų pažįstamas Kristijonas Bartoševičius, humoro laidose įkūnijantis populiarų personažą – dešrų gamyklos „Mėslita“ direktorių Saulių Pošką. Mokytoju pradėjęs dirbti žinomas vyras, anot gimnazijos bendruomenės, netruko atrasti bendrą kalbą su auklėtiniais nuo pat šių mokslo metų pradžios.
Maža to, visi mokytojai per savo dalykų pamokas įvairias temas sieja su verslumu ir finansiniu raštingumu, taip pat gimnazijoje rengiami papildomi užsiėmimai. Pavyzdžiui, pirmokai bei antrokai mokosi kūrybinio konstravimo, trečiokai-ketvirtokai – verslo simuliacijų. Penktokai jau pradeda mėginti programuoti, šeštokai tobulina ekonomikos žinias ir susipažįsta su verslo inovacijomis. Pirmosiose gimnazijos klasėse gimnazistai jau mokomi intelektinių produktų kūrimo, socialinio ir socialiai atsakingo verslo, o paskutinėse klasėse tobulėja ekonomikos bei verslo organizavimo srityse.
Stiprioji pusė – technologijos
Gimnazijos ekonomikos mokytoja Renata Lincevičienė pasakoja, kad verslumo švietimo kokybei užtikrinti neužtenka vien teorinių dalykų. Dar svarbiau – įdomi bei naudinga praktika. Todėl mokytojai čia nuolat skatinami tobulinti žinias, o gimnazijos administracija daug dėmesio skiria techninei bazei. Būtent technologijas ši gimnazija laiko viena stipriųjų savo pusių.
„Įvairia įranga aprūpinti dauguma kabinetų. Mokiniai ją naudoja labai įvairiai: nuo kūrybinių darbų įvairiems konkursams, kasdienės pamokų ruošos iki produktų gamybos savo verslams mokomosiose bendrovėse. Pavyzdžiui, su 3D spausdintuvu kuriami medaliai, sausainių kepimo formelės, kavos puodelių padėkliukai ir panašiai. Mokiniams tai įdomu, patrauklu ir kartu suteikia papildomos motyvacijos“, – sakė R. Lincevičienė.
Pradėjus įgyvendinti savitą ugdymo programą, kasmet organizuojamos karjeros dienos. Jų metu savo patirtimis ir patarimais dalijasi buvę gimnazistai, diskusijas bei paskaitas rengia ir verslo atstovai. Mokiniai taip pat dalyvauja „Junior Achievement“ renginiuose, įvairiuose projektuose Lietuvoje ir tarptautiniu mastu, lanko kitas ugdymo įstaigas, atvirų durų dienas, patys vyksta į įmones, kur tampa skirtingų sričių profesionalų „šešėliais“.
Šitaip jie ne tik pradeda nuo mažumės vertinti savo karjeros pasirinkimus bei planus, bet sykiu tam ruošiasi praktiškai, mokydamiesi rašyti gerus gyvenimo aprašymus bei objektyviai vertinti savo gebėjimus.
Be to, Veršvų gimnazija sėkmingai bendradarbiauja su daugeliu Kauno aukštųjų mokyklų – Vytauto Didžiojo (VDU), Kauno technologijų (KTU) ir Aleksandro Stulginskio (ASU) universitetais.
Kauno miesto mero patarėja švietimo klausimais Orinta Leiputė sako, kad Veršvų gimnazija gali būti pelnytai laikoma pavyzdžiu kitoms miesto ir šalies mokykloms: „Neseniai Kaune pirmąkart surengta vadinamoji projektų mugė, kurioje ugdymo įstaigų vadovai pristatė skirtingas iniciatyvas ir dalinosi savo patirtimis jas įgyvendinant. Ten tarp daugybės kitų projektų Veršvų gimnazijos vadovas pristatė verslumo ugdymo metodiką. Tokius švietimo įstaigų darbuotojų idėjų bei patarimų tarpusavio mainus planuojame tęsti ir toliau, kad pavieniai gerieji pavyzdžiai būtų plačiai diegiami ir daugumoje miesto mokyklų.“
