2019 metais įsigalioję mokestiniai ir pensijų kaupimo pakeitimai palietė visus dirbančiuosius, įskaitant ir tuos, kurie dirba savarankiškai pagal individualią veiklą ar verslo liudijimus. Pasikeitę mokestiniai tarifai turi įtakos kaupiamam pensiniam stažui, o į antrąją pensijų pakopą galėjo būti įtraukti ir tie, kurie kadaise išsiėmė individualios veiklos pažymėjimą, tačiau iš tokios veiklos pajamų jau nebegauna.
DELFI studijoje „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis pasakojo, kad pirmiausia savarankiškai dirbantiesiems reikėtų prisiminti, kad kai šiais metais jie deklaruos gautas pajamas už 2018 metus, jiems galios senieji – praeitų metų tarifai. Deklaruojant pajamas 2020 metais už 2019 metus, galios jau naujieji tarifai.
Situacija keičiasi tiems, kurie savarankiškai moka kas mėnesį privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas arba avansu moka ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas.
„Ir „Sodros“ individualios veiklos skaičiuoklė dar yra 2018 metų, kad nepainiotume žmonių, o 2019 metų pasikeitę tarifai yra aktualūs tiems, kurie verslo liudijimus jau dabar ima, autorinėms sutartims, nes jų samdytojas iš karto įmokas sumoka. O tie, kurie šiemet individualiai dirbs, tai 2020 metais sumokės už 2019 metus pakeistais tarifais“, – sako S. Jarmalis.
Tarifai pakeisti, kad mokesčiai nepadidėtų
Tie gyventojai, kurie šiemet sudarinėja sutartis ir planuoja šiuometines savo pajamas, jau turėtų atsižvelgti į galiojančius naujuosius tarifus.
Individualiai dirbantiesiems PSD ir VSD mokesčius reikia sumokėti ne tik deklaruojant pajamas, bet ir kas mėnesį mokamos 6,98 proc. dydžio PSD įmokos nuo minimaliosios mėnesinės algos. MMA šiuo metu yra 555 Eur, taigi PSD įmokos dydis yra 38,74 Eur.
„Norėtųsi nuraminti, kad bendroje sumoje mokesčiai dirbantiems gyventojams nepadidėjo. PSD, kuris mokamas kas mėnesį padidėja, tai yra įprasta kiekvienais metais, kai padidėja minimali alga. Bet sumažėjo tarifas iki 6,98 proc. Tai kiekvieną mėnesį minimali PSD įmoka turėtų būti 38,74 Eur. Reikia suprasti, kas privalo tą PSD įmoką kiekvieną mėnesį mokėti. Tai yra tam, kad žmogus galėtų nueiti į sveikatos priežiūros įstaigą, polikliniką ir jam nereikėtų mokėti už tas paslaugas, jis iki einamojo mėnesio pabaigos turi būti sumokėjęs tą mokestį. Jei žmogus turi ir samdomąjį darbą, tai už jį įmokas jau moka darbdavys ir tam darbuotojui kiekvieną mėnesį įmokų mokėti nereikia“, – sako S. Jarmalis.
Deklaruojant pajamas sumokamas ir PSD likutis ir VSD. Kai kitais metais individualia veikla užsiimantieji deklaruos pajamas už 2019 metus, jie sumokės „Sodrai“ įmokas nuo 90 proc. individualios veiklos apmokestinamų pajamų (pagal 2018 metus apmokestinamoji bazė siekė 50 proc.). 2020 m. deklaravus pajamas bus sumokėtas 6,98 proc. PSD tarifas ir 12,52 proc. VSD tarifas arba, jei kaupiama papildomai, VSD tarifas gali siekti 14,32 proc. (jei asmuo kaupia pensijai papildomai 1,8 proc.) arba – 15,52 proc. (jei asmuo kaupia pensijai papildomai 3 proc).
Įmokoms taip pat nustatytos lubos – t.y., asmuo besiverčiantis individualia veikla per metus negali sumokėti įmokų nuo daugiau nei 43 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) sumos – 48 856,60 Eur.
„Šiemet, kurie dirba ir gauna pajamas jau į šiųmetinius tarifus turėtų žiūrėti, nes įmokas mokės kitais metais. Mokesčiai priklauso nuo veiklos formų. Tai viena paprasčiausių yra verslo liudijimai, jiems taikomas mažiausias socialinių draudimo įmokų tarifas. Tai jie moka 15,7 proc. (PSD plius pensijų socialinis draudimas). Visi dirbantieji draudžiami pensijų socialiniu draudimo įmokas. Tai reiškia, kad yra kaupiamas stažas ir gaus senatvės pensiją, jei sukaups pakankamą stažą.
Jeigu žmogus dirba su individualia veikla, tai įmokos tarifas yra 19,5 proc. nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų. Tos apmokestinamosios pajamos yra jau atskaičius leistinus atskaitymus, kurie sudaro 30 proc., jeigu žmogus nepateikia dokumentų kitai sumai. Jeigu žmogus yra mažosios bendrijos narys arba turi individualią įmonę, tai jo tarifas yra šiek tiek didesnes – 20,81 proc., nes jis dar yra draudžiamas ir nedarbo draudimu. Jei, neduok Dieve, sužlugtų ta įmonė jis dar gautų nedarbo išmoką. Jo tarifas skaičiuojamas nuo pusės apmokestinamųjų pajamų. Nuo savo poreikiams išsiimamų sumų, taip sakant.
Matome, kad savarankiškai dirbantys žmonės mokėdami įmokas nežino už ką moka. Jie yra apdrausti ligos atveju, motinystės, pensijų draudimu visi apdrausti. Tai reiškia, kad kai žmogus moka PSD, nueis į polikliniką ir gaus nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas. Žmogus moka VSD, tai jis susirgus gautų kompensaciją, išmoką iš „Sodros“ už sirgimo dienas, taip pat kaip darbuotojai dirbantys darbu. Tik jei nemokėjo avansu, jis gaus tą išmoką tada, kai deklaruos pajamas. Pavyzdžiui, žmogus sirgo gruodį ar spalį, iki gegužės deklaruos pajamas, tada kokį birželį išmokėsime tą išmoką, kai turėsime visus duomenis“, – pasakoja S. Jarmalis.
Tie, kurie pirmą kartą pradeda savarankišką veiklą gali pasirinkti ir suteikiamą „lengvatą“, tai yra metus nemokėti VSD įmokų. Bet S. Jarmalis perspėja, kad tai reiškia, jog žmogus ir nėra draudžiamas. Tai yra, jei jis susirgtų, tai ir išmokų jokių negautų, nes pasinaudojo lengvata ir nemokėjo socialinio draudimo įmokų. Taip pat socialinio draudimo įmokamas galima mokėti avansu, tai yra iš karto, o ne po metų deklaruojant visas pajamas.
„Kai kada naudinga ir avansu mokėti įmokas. Pavyzdžiui, jei moteris planuoja nėštumą ir moka avansu, mes daug greičiau galime paskirti jai motinystės išmoką, nes išmokos mokamos, kai sumokamos socialinio draudimo įmokos. Tai jei moka avansu, tai tam tikra dalis įmokų jau būtų sumokėtos ir galima paskaičiuoti išmokas, kitu atveju turėtų laukti“, – sako S. Jarmalis.
Stažą įgyti paprasčiau
Prisijungus prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros galima išvysti, kad būtinojo darbo stažo sukaupta, pavyzdžiui, tik 1,9 metų. Nors iš tiesų tai buvo dirba pilnus du metus. Tokia situacija susidaro tuomet, kai mokesčiai sumokėti nuo mažesnės sumos nei 12 minimalių algų.
Paprasčiau tariant, norint sukaupti metus stažo, mokesčiai turi būti nuskaičiuojami nuo ne mažesnės sumos nei siekia minimali mėnesio alga. „Sodros“ atstovas skaičiuoja, kad dar pernai pagal individualią veiklą uždirbusieji 1000 eurų per mėnesį, už jį negavo mėnesio stažo. Tačiau šiemet uždirbus tokią sumą iš individualios veiklos, jau būtų skaičiuojamas vieno mėnesio stažas.
„Pilnų metų stažas įgyjamas, jeigu žmogus per metus sumoka nemažiau, kaip nuo 12 MMA įmokų. Samdomiems darbuotojams, tai reiškia, kad žmogus turi gauti nemažesnę sumą nei minimali alga visus metus, tada ir įgyjamas stažas. Tam mes ir pritaikėme praėjusių metų pradžioje „Sodros“ grindis, kad žmonės net ir dirbdami pusę etato įgytų tą stažą.
Savarankiškai dirbantiems galioja lygiai tas pats, tik čia yra kitas momentas. Už 2018 metus deklaruodami pajamas tie žmonės, kurie dirba su individualios veiklos pažymėjimu, mokės nuo pusės apmokestinamosios bazės. Pavyzdžiui, žmogus gavo 1000 eurų, 30 proc. yra atskaitymai, tada jau lieka 700 Eur apmokestinamųjų pajamų, tada tą 700 Eur jis dalina per pusę, nes apmokestinamoji bazė 50 proc., lieka 350 eurų ir nuo 350 Eur sumoka priklausantį socialinį draudimą. Bėda ta, kad pernai MMA buvo 400 Eur. Tai reiškia, kad nuo MMA įmokų nesumokėjo. Jam reikėjo didesnių pajamų negu 1000 Eur. Tai nereiškia, kad jis visiškai neįgijo stažo, jis įgijo mažesnį, tarkime, 0,8 meto stažo. Jei būtų gavęs 1500 Eur pajamų jau turėtų tą metų stažą. Ir kai savarankiškai dirbantis žmogus naudojasi prognozuojamos pensijos skaičiuokle, jis jau turėtų žiūrėti tas pajamas, nuo kurių sumoka socialinio draudimo įmokas.
Dabar MMA – 555 Eur. Tai vienas geras dalykas be to, kad buvo pasistengta, jog mokesčiai nepadidėtų savarankiškai dirbantiesiems – žmogus mokės įmokas nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų. Tarkime, gauname 1000 eurų, 300 eurų yra atskaitomi, tada lieka 700 eurų apmokestinamųjų pajamų ir nuo jų 90 proc. apmokestinamoji bazė yra 630 Eur. Ar tai daugiau nei 555 Eur? Taip, tai jau žmogus uždirbdamas 1000 eurų šiemet įgis metų stažą. Dabar padaryta taip, kad įgyti stažą yra šiek tiek lengviau ir tai svarbu. Stažas yra pagrindinė senatvės pensijos dedamoji, tai turi didelę įtaką senatvės pensijos dydžiui“, – skaičiuoja S. Jarmalis.
Skaičiavimuose S. Jarmalis nurodė mėnesines pajamas. Deklaruojant kitais metais pajamas už 2019 metus, tai reikštų, kad suma, nuo kurios jau bus mokamos socialinio draudimo įmokos, turi viršyti 12 minimalių algų arba 6660 eurus.
Be bazinės pensijos dalies, kuri priklauso nuo įgytų metų darbo stažo, įtakos pensijai turi ir individualioji, taškų dalis. 1 taškas įgyjamas, jei per metus darbdavys ar žmogus savarankiškai sumoka pensijų draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų vertės, kuri yra 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). „Sodra“ skelbia, kad 2018 m. VDU siekė 808 Eur. Vadinasi, norint per metus įgyti vieną tašką, kurio dabartinė vertė 3,52 Eur, reikia sumokėti socialinio draudimo įmokas nuo ne mažesnės 9696 eurų sumos.
Tiesa, taško vertė yra indeksuojama priklausomai nuo vidutinės algos šalyje, tad ateityje taško vertė gali būti daug didesnė.
Kaip teigia S. Jarmalis, kuo daugiau įmokų sumokama, tuo daugiau ir taškų renkama, tačiau negalima viršyti per metus 5 įgytų taškų.
„Savarankiškai dirbantys, kaip ir visi kiti dirbantieji, kaupia taškus. Vienas taškas per metus įgyjamas jei žmogus sumoka socialinio draudimo įmokų nuo 12 VDU. Tai jei žmogus samdomas darbuotojas deklaruos savo pajamas ir mokės nuo MMA, tai labai apytikriai žiūrint MMA sudaro apie pusę vidutinės algos, na šiek tiek gal mažiau. Tada žmogus pusę taško gaus, daugiau įmokų proporcingai reiškia daugiau taškų arba mažiau, jei mažiau sumokės įmokų. Kiekvienas žmogaus sumokėtas euras turi įtakos. Už kiekvieną tu gauni tam tikrą dalį. Taško vertė šiai dienai 3,52 Eur, bet taško vertė indeksuojama kasmet. Tai jei žmogus šiai dienai išeitų į pensiją, ir yra sukaupęs krūvą taškų, tai jo vienas taškas vertas tiek“, – komentuoja S. Jarmalis.
Savarankiškai dirbančiųjų įmokos į pensijų kaupimą bus nuskaičiuotos vėliau
Sausio 2 dieną įsigaliojus pensijų reformai į papildomą kaupimą II pensijų pakopoje įtraukti visi Lietuvos gyventojai jaunesni nei 40 metų ir šiuo metu dirbantys. Tarp jų ir tie, kurie yra išsėmę individualios veiklos pažymėjimus ar verslo liudijimus, bet prieš tai kaupime nedalyvavo.
Jie, kaip ir visi kiti dirbantieji, turi pusę metų, iki birželio 30 dienos apsispręsti, ar nori dalyvauti papildomame II pensijų pakopos kaupime. Jei neatsisakys, tuomet ir liks kaupime, o deklaruojant pajamas ir mokant socialinio draudimo įmokas bus nuskaičiuotas ir tarifas pensijų fondui. Naujai įtraukti ir prieš tai nekaupę pirmaisiais metais mokės papildomus 1,8 proc. Kaupiant pilnu pajėgumu, prie VSD tarifo prisidėtų 3 proc. į pensijų fondus.
Kaip ir kiti dirbantieji, prieš tai dalyvavę II pensijų pakopoje, bet nebenorintys, taip pat turi teisę grįžti į „Sodrą“.
„Kai tik gyventojai turės pajamų ir jie nuo tų pajamų sumokės socialinio draudimo įmokas, tuo pačiu sumokės įmokas į pensijų fondą. Šioje vietoje visas modelis tas pats. Gyventojas moka įmokas nuo savo apmokestinamųjų pajamų, lygiai nuo tos pačios 90 proc. apmokestinamosios bazės deklaruojant už 2019 metus, už 2018 metus nuo 50 proc. apmokestinamosios bazės tos įmokos keliauja į kaupimo bendrovę“, – sako S. Jarmalis.
Tad, jeigu pagal darbo sutartį apie įtraukimą į pensijų fondą gali pamatyti liepos mėnesį mažesnes įmokas, savarankiškai dirbantieji liepą nuskaičiuotų įmokų dar nematys. Nebent jie moka socialinio draudimo įmokas avansu.
„Sodros“ atstovas S. Jarmalis nurodo, kad iš 150 tūkst. naujai į II pakopos sistemą įtrauktų gyventojų, savo paskyroje informaciją pasižiūrėjo tik penktadalis – apie 30 tūkst. žmonių. Tad didžioji dalis gali dar nežinoti, kad atsitiktinai buvo priskirti vienai iš penkių kaupimo bendrovių.
Susidaro ir teorinė situacija, kuomet asmuo, kadaise išsiėmęs individualios veiklos pažymėjimą, jo nepanaikinęs ir emigravęs, bet to nedeklaravęs, yra įtrauktas į sistemą ir kaupime atsidurs to net nesužinojęs.
„Galėjo būti tokių atvejų. Paprastai žmonių neįtraukiame, kurie išvykę, bet jei deklaravę išvykimą. Jeigu yra nedeklaravę, mes tada nežinome, tokius atveju jis ir PSD įmokas turėtų mokėti Lietuvoje, jei yra nedeklaravęs. Ir jei jis po kelių metų grįš ir dirbs samdomą ar savarankišką darbą jis jau bus dalyvis“, – patvirtina S. Jarmalis.
Tai reiškia, kad jis jau bus II pensijų kaupimo pakopos dalyvis be galimybės išeiti. „Sodros“ atstovas ragina visus pasitikrinti savo asmeninę paskyrą ir ten esančią informaciją ir priimti sprendimą dėl ateities pensijos.
„Mūsų rekomendacija, apskritai, kad žmogus turi ruoštis pagalvę senatvei. Kokiu būdu: ar II pakopa, kurią valstybė aktyviai skatina, ar III pakopa, kurią ir šiek tiek valstybė skatina, ar nekilnojamasis turtas, svarbu, kad galvotų, jog ta senatvė ateis, sulauks pensijos ir tam reikia finansiškai ruoštis ir apie tai galvoti“, – teigia S. Jarmalis.
Apsispręsti dėl kaupimo gali padėti ir „Sodros“ sukurtas virtualus patarėjas (DĖMESIO: ant kai kurių mobiliųjų įrenginių gali neveikti):
Daugiau naujienų skaitykite čia.
