„Pas jus labai šalta“, – šypteli Nigelas ir Raewyna iš Naujosios Zelandijos. Jau savaitę Lietuvoje esanti pora tikina neturinti plano B, jų noras ir viltis – į gimtinę grįžti kartu su devynmete iš Kauno, dėl kurios globos pradėjo kovoti ir jos vyresnysis brolis. O kol šeima laukia teismo sprendimo, kartu su kauniete pramogauja.
Jei teismas bus palankus įtėviams iš Naujosios Zelandijos, į gimtinę jie grįš penkiese, nes į Lietuvą atskrido kartu su dar dviem sūnumis. Devynmetis ir trylikametis – broliai, kuriuos pora įsivaikino prieš ketverius metus. Broliai – lietuviai. Tąkart, kaip DELFI pasakojo pora, visas procesas užtruko net trejus metus, nors įvaikinamiems vaikams jie nekėlė jokių reikalavimų, net nebuvo nurodę norimos lyties.
Šį kartą pora kėlė tik vieną reikalavimą – kad tai būtų mergaitė, tačiau, anot jų, niekas nesirenka vaikų lyg iš katalogo. Jie parašė prašymą, o Lietuva išrinko jiems tinkamiausią mergaitę, kurią pamatę iš karto susižavėjo. „Ne mes rinkomės, tai mus pasirinko tapti jos tėvais“, – tikina pora.
Ne be reikalo vos susitikus pokalbis prasidėjo apie žiemą ir sniegą. Šiuo metu Naujojoje Zelandijoje – 19 laipsnių šilumos. Nors Nigelas tikino, kad Lietuva ir Naujoji Zelandija labai panašios. Kuo? Gamta ir miškais.
Interviu metu kitoje patalpoje žaidė du poros sūnūs ir devynmetė, nuo ketverių augusi Kauno vaikų globos namuose. Visi penkiese jie jau kelias dienas, nuo sausio 4-osios. Nigelas su Raewyna pasakojo, kad per šį laiką spėjo išbandyti ne vieną pramogą, o ir bendrauti su mergaite, jų teigimu, nėra sunku. Galimi mergaitės įtėviai teigė, kad devynmetė puikiai bendrauja angliškai, o jei kyla kokių nors kliūčių, padeda šeimoje jau augantys vaikai.
Kito posėdžio teisme laukianti pora tikina, kad jei nuskambėjęs sprendimas bus jų naudai ir jų šeima pasipildys dar vienu nariu – prireiks laiko, kol jie galės išvykti į Naująją Zelandiją.
Pirmiausia bus gaminamas naujas mergaitės pasas su nauja pavarde. Nigelas įvardijo, kad vien tai užtruks mažiausiai penkias dienas. Jau savaitę Lietuvoje esanti pora planuoja čia pabūti dar bent dvi savaites. O ar yra planas B, jei teismas nuspręs, kad mergaitė turi augti su broliu? „Ne. Mes apie tai net negalvojame“, – su ašaromis akyse teigė Raewyna ir įvardijo, kad jų namuose mergaitės jau laukia ir specialiai jai įrengtas kambarys.
Ir nors teismo sprendimo dar nėra – porai buvo leista Lietuvoje apsistoti kartu su mergaite. „Vilniuje išsinuomojome butą. Buvome Gedimino pilyje, nes ji labai norėjo, buvome pramogų parke, rengiame sniego gniūžčių kovas“, – vardijo pora.
Prieš įsivaikindami lietuvius apie Lietuvą nė nebuvo girdėję
Nors Naująją Zelandiją ir Lietuvą skiria daugiau kaip 17 tūkst. kilometrų, prieš septynerius metus įtėviais tapti nusprendusi pora atstumo neišsigando. Neišsigando jie ir nežinomos šalies – iki netikėto susidūrimo su įvaikinimu iš mūsų šalies, apie Lietuvą pora nė nebuvo girdėjusi.
Tad kodėl jie nusprendė įsivaikinti ne Naujosios Zelandijos, o Lietuvos piliečius? „Įvaikinimo procesas Naujojoje Zelandijoje yra labai sunkus ir sudėtingas. Ten visiškai kitokia sistema. O ir biologiniai tėvai ne tik dalyvauja procese, bet ir vėliau nuolat lankosi namuose ir panašiai. Įvaikinimo procesas visiškai kitoks, – pasakojo Nigelas. – Dėl sudėtingo proceso ir nusprendėme pasidomėti tarptautiniu įvaikinimu.“
Ieškodami tarptautinių galimybių įsivaikinti vaikus, Naujosios Zelandijos piliečiai atrado tinklapį, kuriame siūloma įsivaikinti iš Filipinų, Indijos, Tailando ir Lietuvos. Jie tikino, kad susipažinę su šalimis ilgai nesvarstė ir nusprendė kreiptis į Lietuvą.
„Pasirinkome Lietuvą, nes ji panaši į Naująją Zelandiją. Yra labai daug atvirų erdvių, miškų, ežerų. Nors mes turbūt turime aukštesnius kalnus“, – nusijuokė Nigelas.
Į patalpą įėjęs Nigelas pasisveikino lietuviškai, ištardamas „Labas“. Vėliau jis įvardijo ir dar kelis pasisveikinimus lietuvių kalba: „Labas rytas, laba diena“. Tačiau tik tiek. Daugiau žodžių lietuviškai pora nemoka, nors tikina, kad berniukai savo kalboje kartais įpina vieną kitą lietuvišką žodį. Ypač mažasis, devynmetis.
O kokia kalba broliai bendrauja tarpusavyje? „Angliškai. Tik kartais panaudoja vieną kitą lietuvišką žodį. Jaunesniam sūnui tai patinka“, – šyptelėjo Raewyna ir tikino, kad broliai neslapukauja ir nesistengia kalbėti lietuviškai tik todėl, kad tėvai nesuprastų.
Į Naująją Zelandiją prieš trejus metus išvykę berniukai negalėjo pasigirti puikiomis anglų kalbos žiniomis, tačiau vos per kelis mėnesius jų įgūdžiai tapo kone puikūs. „Po pusmečio jie kalbėjo labai gerai, nes kai jie atvyko, mes paprašėme, kad mokykloje jiems būtų vedamos papildomos pamokos. Vaikai labai greitai prisitaikė“, – pasakojo Nigelas.
Biologinių vaikų negalėjo turėti
Biologinių vaikų pora nesusilaukė, nors santuokoje gyvena jau 23-ejus metus. Turėti savo vaikų jie tiesiog negalėjo, todėl seniai svarstė apie galimybę įsivaikinti.
Iš pradžių du berniukus į šeimą priėmusi pora nusprendė, kad jų šeimai iki pilnatvės trūksta ir dukros. „Norėjome pasidalinti meile, norime duoti“, – apie priežastį, kodėl nusprendė įsivaikinti dar vieną vaiką, kalbėjo pora.
Jei teismas porai bus palankus ir proceso nereiks atidėti ar nutraukti, šį kartą įvaikinimo procedūra turėtų trukti kur kas trumpiau. Pirmą kartą viskas vyko net trejus metus, o šią mergaitę, kurią ketina įsivaikinti, pirmą kartą jie pamatė praėjusių metų rugpjūtį.
Beje, pirmą kartą mergaitės atvaizdą jie pamatė mažoje, dokumentinio formato nuotraukoje. Iš tokios nuotraukos ir aprašymo jie turėjo apsispręsti ir pasakyti „Būsime jos naujais tėvais“ arba „Nebūsime“. Jie pasakė „Taip“.
Nuo rugpjūčio laiškais su mergaite bendravę galimi jos įtėviai teigia, kad nė karto iš jos negirdėjo nenoro važiuoti kartu, nors apie brolius ir seseris ji papasakojo. „Viską žinome, viską apie jos šeimą. Apie savo brolius ir seseris ji rašė ir laiškuose, pasakojo vaizdo įrašuose. Jos ir laiškus rašė kartu su seserimi. Ji ir jos seserys sakė, kad joms patinkame ir tikrai nepriekaištauja, kad taptume jos įtėviais“, – tikino pora.
Neigia pasklidusias kalbas, kad įvaikinta mergaitė bus verčiama dirbti ūkyje
Nigelas ir Raewyna įsikūrę priemiestyje, turi namą, kelis gyvulius, augina vištas. Vis dėlto, jų namai – ne ūkis, tad įvairių komentarų ir nuogirdų prisiklausęs Nigelas puola neigti sklindančias kalbas apie galimą mergaitės vertimą dirbti ūkyje.
Raeywna dirba slauge, o Nigelas – agroverslo bendraturtis. Kompanijoje dirba net 136 darbuotojai.
2,5 hektaro – tiek užima jų sklypas. „Turime aštuonias karves, dvi ožkas, vištų, kad turėtume savo kiaušinių ir auginame nedidelį šunį“, – pasakoja Raewyna.
Pora pasakoja, kad skaitė ir lietuvių komentarus po straipsniais. „Mums ne po šešiasdešimt, mes normalūs žmonės, neturime kažkokio didelio ūkio, nepaversime jos verge ir neparduosime organų. Mes tik norime suteikti jai džiaugsmingą gyvenimą, kurį suteikėme ir savo berniukams“, – pasakojo pora.
Porai iš Naujosios Zelandijos dar nėra nė penkiasdešimt: vyrui – 47-eri, žmonai – 46-eri.
Beje, jei devynmetė iškeliaus į Naująją Zelandiją, lankys tą pačią mokyklą, kaip ir jaunesnis jų sūnus. Ir ne tik tą pačią mokyklą, jie taps ir klasiokais, nes jaunėliui tiek pat metų – devyneri.
Poros teigimu, berniukai aktyviai dalyvauja visame procese ir patys nekantriai laukia sesers.
Lietuvoje netikėtai susitiko su broliu
Į Lietuvą atskridusią porą užgriuvo netikėti rūpesčiai – visuomenės dėmesys, nežinia dėl teismo sprendimo ir galimybė grįžti atgal keturiese. Neseniai prašymą dėl sesers globos pateikė ir jos brolis, kuris anksčiau tikino, kad neturi sąlygų auginti seserį.
Prašymą dėl globos pateikęs Anglijoje šiuo metu gyvenantis brolis tą dieną, kai mergaitė pirmą kartą susitiko su galimais savo įtėviais, taip pat buvo kartu. Pora tikina, kad nė vienas nebuvo įspėtas apie brolio dalyvavimą.
„Susitikome su mergaite, žaidėme su sniegu, tada grįžome į vidų pavalgyti ir pamatėme brolį. Nežinojome, kad jis bus, – tikino pora. – Tai buvo siurprizas.“
Ir nors specialiai dėl įvaikinimo į Naująją Zelandiją Seime buvo surengta spaudos konferencija ir brolis prieš televizijos kameras kartojo, kad nenori sesers išleisti taip toli į Naująją Zelandiją, poros teigimu, susitikimas buvo malonus ir šiltas.
Palaiko ryšį su Lietuva ir Naujojoje Zelandijoje gyvenančiais lietuviais
Šeimoje augantys berniukai iki šiol bendrauja su Lietuvoje likusia seserimi ir teta. Su jomis šeima susitiks ir viešnagės Vilniuje metu. „Mes ir šį rytą bendravome su teta ir seserimi, jos sakė, kad nori susitikti. Susitiksime“, – tikino Nigelas.
Tiesa, tai turėtų būti pirmas berniukų gyvas susitikimas su šeimos narėmis po trejų metų, praleistų Naujojoje Zelandijoje. Tai pirmas ir jų grįžimas į tėvynę.
Beje, berniukai turi ir Lietuvoje likusią mamą, tačiau ji nepalaiko ryšio su sūnumis. O ar jie neprieštarautų, jei mama išreikštų norą susisiekti? „Tikrai ne“, – choru ištarė pora.
Ryšių su Lietuva pora pasakojo turinti ir daugiau: laikosi kai kurių tradicijų, gamina lietuviškus valgius, bendrauja su į Naująją Zelandiją įvaikintais kitais lietuviais.
„Per gimtadienius berniukus sodiname ant kėdės ir kilnojame tiek kartų, kiek sueina metų. Vyresniam trylika, tai jau reikia pasistengti, – nusijuokė Nigelas. – Taip pat turime iškėlę Lietuvos trispalvę, verdame lietuviškas sriubas.“
Raewyna pasakojo, kad būdama Lietuvoje įsigijo lietuviškų receptų knygą ir stengiasi lietuviškus patiekalus gaminti namuose. Pora sutartinai tikina, kad valgiai patinka ir berniukams, ir jiems patiems.
Lietuviškų knygų namuose yra ir daugiau – dauguma jų apie Lietuvos istoriją. „Norime išlaikyti jų lietuvybę, nuolat kalbame apie Lietuvą, dalijamės informacija“, – pasakojo pora.
Berniukus pora surado per organizaciją, kuri bendradarbiauja su keturiomis šalimis: Lietuva, Indija. Tailandu ir Filipinais. Organizacija kas tris mėnesius organizuoja šventes ir susitikimus, kuriuose pora teigia nuolat dalyvaujantys.
Kuo skiriasi Naujoji Zelandija nuo Lietuvos?
Pora pasakoja, kad Lietuva labai artimai Naujajai Zelandijai, o mieste, kuriame jie gyvena, gyvena apie 50 tūkst. žmonių. Panašiai tiek gyvena ir Alytuje.
Net ir berniukų pramogos, anot Nigelo, tokios pačios, kaip ir Lietuvoje. „Važinėjamės motociklais, dviračiais, žvejojame, nors pagrindinis sportas pas mus – regbis, – įvardijo Nigelas, o išgirdęs apie krepšinį pridūrė. – Taip, pas mus regbis irgi kaip antra religija, kaip pas jus krepšinis.“
Regbiu labai susidomėjęs ir vienas iš berniukų. Įtėvio teigimu, jis vos paėmęs kamuolį į ranką suprato, kad niekad jo nebepaleis.
Ar nesunku gyventi vienuose namuose su trimis vyrais? Išgirdusi klausimą Raewyna nusijuokė: „Ne, kaip tik labai smagu, labai linksma“.
Dėl mergaitės globos kovoja ir brolis
Į viešumą iškilus informacijai apie į Naująją Zelandiją įvaikinamą mergaitę, atsirado ir keli jos broliai, kurie tikino, kad neprieštarauja tarptautiniam mergaitės įvaikinimui, tačiau nenori, kad sesuo būtų išvežta taip toli, net į Naująją Zelandiją.
Iš pradžių broliai teigė, kad neturi galimybių patys užauginti savo seserį, tačiau vėliau vienas iš jų persigalvojo ir dėl galimybės globoti iš Anglijos grįžo į Lietuvą.
Netrukus dešimtojo gimtadienio sulauksianti mergaitė turi dar septynis brolius ir seseris. Viena sesuo auga kartu su ja globos namuose, tačiau netrukus sulauks pilnametystės, kita įvaikinta lietuvių šeimoje.
Iš penkių brolių tik trys laisvėje – kiti du atlieka laisvės atėmimo bausmes. Trys broliai pasirinko emigracija – vienas gyvena Norvegijoje, kiti du – Didžiojoje Britanijoje.
Į globos namus mergaitė pateko būdama ketverių. Brolis, kuris dabar siekia mergaitės globos, DELFI teigė, kad vaikų motina neteko dėl polinkio į alkoholį. Devynmetė – jauniausia aštuonių vaikų motinos dukra.
Teismo sprendimas dėl mergaitės globos arba įvaikinimo turėtų paaiškėti netrukus. Iki šiol daugiau šeimų dėl galimybės įsivaikinti mergaitę nesikreipė, nors Seimo narys viešai kalbėjo apie dar dvi šeimas, kurios esą nori ją įsivaikinti.
Iki šiol dėl mergaitės įsivaikinimo kreipėsi tik pora iš Naujosios Zelandijos, o dėl globos – Didžiojoje Britanijoje gyvenantis brolis.
Daugiau naujienų skaitykit čia.
