Lietuvai iki 2025 m. planuojant pasitraukti iš Rusijos energetikos žiedo, rytų kaimynė savo ruožtu siekia energetinės nepriklausomybės geografiškai atkirstoje Karaliaučiaus srityje. Dujų koncernas „Gazprom“ prezidentui Vladimirui Putinui suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo atidarymo ceremonijoje pademonstravo galimybę atsisakyti dujų tranzito per Baltarusiją ir Lietuvą, taip pat Kauną, į Rusijos anklavą.
„Gerbiamas Vladimirai Vladimirovičiau, schemoje dabar matosi, kad visiškai atjungta tiekimo magistraliniu dujotiekiu Minskas-Vilnius-Kaunas-Kaliningradas sistema, ir Kaliningrado sritis gamtinėmis dujomis visiškai aprūpinama per SGD terminalą“, – kreipdamasi į V. Putiną antradienį sakė „Gazprom“ valdybos pirmininkas Aleksejus Mileris.
V. Putinas per oficialią ceremoniją simboliškai nurodė įjungti Kaliningrado SGD terminalą ir požeminę dujų saugyklą. Rusijos žiniasklaida anksčiau skelbė, kad plaukiojančio SGD terminalo Kaliningrado srityje projekto pagrindinis tikslas – užtikrinti anklavo (giliai kitos šalies teritorijoje įsiterpusi valstybės dalis – „Kas vyksta Kaune“) energetinį saugumą, apsisaugant nuo hipotetinės dujų tranzito per Lietuvą nutraukimo rizikos.
„Terminalo pajėgumai dabar yra 13,2 mln. kubinių metrų dujų per parą. Metinis terminalo pajėgumas leidžia visiškai patenkinti tiek dabartinį, tiek ir būsimą Kaliningrado srities dujų poreikį. Požeminė dujų saugykla Kaliningrado srityje plečiama, tuo pat metu Leningrado srityje anklavo poreikiams statoma dujų skystinimo gamykla“, – sakė A. Mileris.
„Gerbiamas Vladimirai Vladimirovičiau, Jūsų iškelta užduotis visiškai užtikrinti nepriklausomą Kaliningrado srities aprūpinimą dujomis per jūrą – įvykdyta“, – pabrėžė A. Mileris.
1,5 mln. tonų metinio pajėgumo plaukiojantį SGD terminalą Kaliningrado sričiai pastatė Pietų Korėjos „Hyundai Heavy Industries“. Laivas į vandenį buvo nuleistas pernai sausį, tačiau įvykus sprogimui jį bandant, užsakovui (koncernui „Gazprom“) suremontuotas laivas buvo perduotas tik spalio pabaigoje.
Laivo talpyklų tūris viršija 170 tūkst. kubinių metrų, o maksimalus išdujinimo pajėgumas – 13,2 mln. kubinių metrų dujų per parą. Nuo laivo iki dujų perpumpavimo stoties krante nutiestas 3,5 kilometro ilgio dujotiekis. SGD terminalo akvatorija šiauriau Pionersko-Zelenogradsko rajono priskirta Kaliningrado uosto teritorijai.
Požeminės gamtinių dujų saugyklos Kaliningrado srityje talpa dabar siekia 156 mln. kubinių metrų. „Gazprom“ ją iki 2025-ųjų planuojama padidinti iki 800 mln. kubų.
Tuo metu Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas patikino, kad Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius („Amber Grid“ – BNS) turi ilgalaikę tranzito sutartį į Kaliningradą, galiojančią iki 2025 metų.
„Sutartis yra pagal formulę „transportuok arba mokėk“, kitaip tariant, iki 2025 metų už tą kiekį, kuris yra sutartas, transportuojant ar net netransportuojant dujų, turi būti sumokėta. Finansiniu požiūriu tiek Lietuva, tiek mūsų perdavimo sistemos operatorius iki 2025 metų yra saugūs, nes būtent tokia yra sutartis. (…) O šis momentinis sumažėjimas natūralus, techniškai reikalingas, trumpalaikiai kiekio sumažėjimai yra galimi“, – Rusijos suskystintų dujų terminalo paleidimo procedūras komentavo Ž. Vaičiūnas.
Kaip rašo BNS, Baltijos šalys iki 2025 m. taip pat planuoja sinchronizuoti savo elektros sistemas su žemyninės Europos tinklais. Lietuva, Latvija ir Estija iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL (Baltarusija-Rusija-Estija-Lietuva-Latvija) žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.
Kaliningrado srityje šių metų gegužę bus atliktas elektros tinklų izoliuoto darbo bandymas. Jis vyks maždaug dviem savaitėm anksčiau nei toks pat Baltijos šalių bandymas. Numatyta, kad Baltijos šalių tinklų sinchronizavimas su Europa vyks per jau veikiančią jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ ir per naują jūrinį kabelį tarp šių valstybių. Hidroelektrinėse trijose Baltijos šalyse bus įrengti vadinamieji sinchroniniai kompensatoriai.
Įvertinus papildomus techninius sprendinius – kompensatorių įrengimą bei kitus darbus – sinchronizavimo projekto vertė siektų apie 1,4 mlrd. eurų. Tikimasi, kad Europos Sąjunga skirs 75 proc. lėšų.
