Lietuvos verslo alėja: „Be praeities nėra ateities“ | Kas vyksta Kaune

Lietuvos verslo alėja: „Be praeities nėra ateities“

R. Tenio nuotr.

Naujasis Kauno prekybos, pramonės ir amatų (PPA) rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius įsitikinęs verslo bendruomenės jėga. Rūmų kitąmet laukia reikšmingos permainos. 

Šių metų rudenį Kauno PPA rūmų prezidentu tapo rūmų viceprezidentas, UAB „Liuks“ generalinis direktorius Z. Dargevičius. Jis – vienas iš pagrindinių Kaune valstybės šimtmečio proga iškilusio paminklo verslui – Lietuvos verslo alėjos ir Verslo skvero – iniciatorių ir rėmėjų. Su portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojais Z. Dargevičius pasidalino ateinančių 2019-ųjų metų Kauno PPA rūmų užmojais, kurių pagrindinis – įkurtuvės įsigytame istoriniame pastate.

– Buvote vienas iš pagrindinių Kaune, Ąžuolyne, ant Parodos kalno, iškilusio paminklo – Lietuvos verslo alėjos ir Verslo skvero – sumanytojų ir įgyvendintojų. Kuo, jūsų vertinimu, svarbus šis objektas miestiečiams?

– Manau, tai gražus akcentas Kaunui, kuris žymi svarbių verslui ir miesto raidai istorinių įvykių vietą, nes būtent čia vyko pirmosios žemės ūkio ir pramonės parodos, garsinusios Lietuvą užsienyje. Jose ir užsieniečiai, ir miestiečiai, ir  iš kaimo atvykę žmonės sužinodavo apie pramonės naujoves, žemės ūkio produkcijos perdirbimo galimybes, būtent nuo šių parodų prasidėjo maisto pramonės pakilimas, o apie lietuvių gaminamus produktus sužinojo užsienio prekybininkai, čia mezgėsi pirmieji eksporto kontraktai. Dabar jauni žmonės greičiausiai nežino šių faktų, o toks įamžinimas galbūt paskatins pasidomėti, paieškoti informacijos internete. Juk yra toks posakis, kad be istorijos, be praeities – nėra ateities. Svarbu išlaikyti atmintį, gerbti tarpukario Lietuvos kūrėjus, tarp jų gal yra jūsų senelių ir prosenelių, domėtis jų darbais ir sekti jų teigiamu pavyzdžiu. Nuo mažų detalių prasideda svarbūs dalykai, istoriją reikia žinoti ir gerbti. Beje, ant Pinigų kalno yra įamžintos gražiausios Lietuvos istorinės monetos nuo Žygimanto Augusto laikų.

– Tuo metu Kaune vykusias parodas aplankydavo nuo 40 iki 120 tūkst. dalyvių, tuo pat metu Kaune vykdavusi ir Dainų šventė, kuri taip pat sutraukdavo daug žmonių iš visų Kauno apylinkių. Šios parodos turėjo tam tikrą tikslą – parodyti kaimo žmonėms, kad jų ūkiuose užderančią žemės ūkio produkciją galima perdirbti, kitaip tariant, pagaminti produktus ir parduoti ne žaliavas, o gaminius, kurie kurtų pridėtinę ekonominę naudą valstybei. Šios idėjos aktualios ir šiomis dienomis, nes parduoti žaliavas, pavyzdžiui, medieną – tikrai blogesnis pasirinkimas, nei iš jos pagamintus gaminius. Ar manote, kad rūmų veikla išlaikė tą ankstesnę švietėjišką misiją?

– Tuo metu rengtos parodos, prie kurių organizavimo stipriai prisidėjo ir 1925 metais Kaune atidaryti prekybos ir pramonės rūmai, turėjo kelis tikslus – prekybos, kontaktų užmezgimo ir, žinoma, švietėjišką. Žmonės atvykdavo sužinoti naujovių, pamatyti siūlomas naujas technologijas, kaip galėtų moderniau ūkininkauti. Juk tuo metu ūkiuose buvo labai daug rankų darbo, tik atsirado pirmosios mechaninės priemonės, kuliamosios. Tie ūkininkai, kurie patikėjo technikos pažangos idėja, nepabijojo imti paskolas, kad modernizuotų savo veiklą – greitai įgijo konkurencinį pranašumą. 

Dabar mes kalbame jau apie 4-ąją pramonės revoliuciją, o vos prieš 100-tą metų perėjome nuo žagrės prie mechaninio žemės apdirbimo būdo – tai neįtikėtina, kaip toli pažengė procesai.  

Šiandien rūmai padeda verslams steigtis ir augti, stiprėti tarptautinėje erdvėje, susirasti partnerių per didžiules duomenų bazes ar verslo misijas, remdami dalyvavimą parodose ir kitais būdais. Profesiniuose klubuose, kurių veikia net devyni (Kauno finansininkų klubas, Personalo vadovų, Verslo moterų tinklas ir kiti), ypač daug dėmesio skiriama asmeninės kompetencijos stiprinimui, akiračio plėtrai, kontaktams.

–  Akivaizdu, kad interneto amžius atnešė labai daug pokyčių, ar nemanote, kad ir tokių parodų reikšmė mažėja?

–  Parodos tampa labiau specializuotos, jos sėkmingai vyksta ir šiomis dienomis, – sulaukia labai daug lankytojų. Pavyzdžiui, Kaune vykstanti tradicinė paroda „Rinkis prekę lietuvišką“, kurios turinį šiemet papildėme organizuodami daugiau kaip 400 dalyvių pritraukusį forumą apie lietuviškų prekės ženklų įsitvirtinimą pasaulyje. Taip pat kasmet vyksta tekstilės, statybos, farmacijos ir kitos parodos. Tiesa, dauguma Vilniuje, tačiau į jas atvyksta labai daug dalyvių ir lankytojų, taip pat mūsų verslininkai vyksta į šakines parodas kitose šalyse. Informaciją apie jas galima rasti per rūmus. 

–  O prekybos, pramonės ir amatų rūmų, kaip sistemos aktualumas – ar reikia verslininkams tokios organizacijos?

–  Visų pirma, rūmai yra viena iš dviejų verslo organizacijų Lietuvoje, veikianti pagal specialų rūmų įstatymą (antroji – Žemės ūkio rūmai).  Ji vienintelė, kuri vienija verslininkus nepriklausomai nuo įmonės dydžio, apyvartos, veiklos pobūdžio ar kitų kriterijų Kauno ir Marijampolės regionuose (iš viso Lietuvoje įsteigti penki rūmai, apimantys visą teritoriją). Mūsų organizacijoje yra ir „Achema“ ir pradedantysis programuotojas ar startuolis. Tai didžiausia ir geriausiai žinoma regiono verslo organizacija, kuriai priklauso beveik 500 įmonių.  Ji veikia arčiausiai verslo.  Rūmų filialai įsteigti Jonavoje ir Marijampolėje, nuo Naujų metų Kėdainiuose, kur atstovybė pastaraisiais metais sutelkė itin daug verslo, pradeda veikti trečias filialas. O atstovybių tinklą be Šakių ir Prienų, papildo Vilkaviškis. 

Rūmai atstovauja bendriesiems verslo interesams, per juos palaikomi konstruktyvūs, dalykiški ir skaidrūs santykiai su valdžios institucijomis.  Neorganizuotam verslui tai būtų sudėtinga. Rūmai pagal institucijų prašymus rekomenduoja savo atstovus į įvairias darbo grupes.  Tokių atstovų turime 60-yje darbo grupių ar tarybų nuo nacionalinio iki vietos lygmens.

–  Į Kauno PPA rūmų tarybą esate išrinktas jau penktą kadenciją, šiemet Benjaminui Žemaičiui tapus Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos vadovu, sutikote iki 2020 m. tapti Kauno rūmų prezidentu, ar negaila laiko visuomeninei veiklai? 

–  Laikas – pinigai, bet visų pinigų neuždirbsi. Kažkas turi užsiimti ir tokia veikla. Dabar Kaunas išgyvena didžiulį pakilimą, norime prisidėti prie šio proceso investuodami, kurdami darbo vietas, telkdami verslą pozityviems pokyčiams. Man svarbu, kad būtų tinkamai įgyvendintas rūmų perkėlimo į įsigytą 19 amžiaus pastatą projektas, todėl ir sutikau šiuos porą metų paskirti aktyvesnei veiklai, susijusiai su rūmų ateitimi. 

–  Žinia, kad Kauno PPA rūmai įsigijo vieną iš istorinių KTU pastatų – Humanitarinių mokslų fakulteto pastatą Gedimino g. 43 – buvo gana netikėta, nes prieš tai gana garsiai  kalbėjote apie istorinio rūmų pastato Kaune, K. Donelaičio gatvėje, kuriame šiuo metu įsikūrusi Kauno apskrities viešoji biblioteka, susigrąžinimą. Ar tai reiškia, kad atsisakote ankstesnių planų?

–  Kaip žinia, keletą metų rūmai nuosekliai siekė susigrąžinti savo istorinį pastatą. Tačiau centrinė valdžia nerado ar nenorėjo rasti teisinio būdo grąžinti jį teisėtiems šeimininkams. Neabejotinai pasiliekame galimybę ir siekį jį susigrąžinti, nes tam yra ir juridinis pagrindas – žemė pirkta už verslininkų pinigus, jų lėšomis pastatas pastatytas, todėl tęsime šį procesą, kuris užtruks, o tai neturėtų stabdyti rūmų nuo sprendimų įsikurti tinkamoje, prestižinėje vietoje. Manęs netenkina patalpos, kuriose šiuo metu dirba rūmai, o naujai įsigyto pastato vieta – ženkliai tinkamesnė, šalia – Laisvės alėja, Soboras, pats pastatas turi istorinę vertę, todėl yra tikrai tinkamas verslininkų buveinei įsikurti.

Istorinis Prekybos ir pramonės rūmų pastatas Kaune, kuriame šiuo metu veikia biblioteka. R. Tenio nuotr.

 – Ar nesibaiminate, kad rūmų svečiams ir darbuotojams iškils automobilių statymo miesto centre sunkumų, juk daugelio istorinių pastatų trūkumas – nenumatytos parkavimo aikštelės?

–  Greitu laiku atsiras erdvi požeminė parkavimosi aikštelė Vienybės aikštėje, daugiaaukštė aikštelė statoma šalia buvusio „Merkurijaus“, šalia naujojo rūmų pastato – erdvi viešbučio aikštelė, tad nemanau, kad patirsime parkavimo nepatogumų.

 – Kada planuojate įsikraustyti į naująjį pastatą?

–  Pastato tvarkymo darbus pradėsime po Naujųjų metų, šiuo metu vyksta paskutinės pastato perėmimo iš KTU procedūros, derinamas renovacijos projektas, planuojame fasado ir greičiausiai – stogo tvarkymo darbus. Pačiame pastate nelabai ką galime keisti, nes tai paveldo objektas. Tačiau pastato išplanavimas puikiai tinka rūmų veiklai, galiu tik pasakyti, kad rūmai veiks pirmame aukšte. Į naująjį pastatą planuojame įsikelti vasarą.

Neseniai Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai įsigijo buvusį KTU pastatą, kuriame ketina įsikurti kitų metų vasarą. Archyvo nuotr.

–  Lietuvoje valdote šešis „Best Western“ ir „Best Baltic“ viešbučių tinklo viešbučius. Ar pastebite naujų viešbučių poreikį mūsų mieste?

–  Kauno viešbučių rinka gana sudėtinga, išsilaikyti nėra lengva. Kaune populiariausios 4 žvaigždučių lygio apgyvendinimo paslaugos, o jų kaina tesiekia 60 proc. Europos vidurkio. Vykstant didžiuliams renginiams, mieste apgyvendinimo vietų pritrūksta. Tačiau pavienių renginių sukeliamas poreikis yra pernelyg banguotas, jis neleidžia viešbučiams išlaikyti pastoviai aukštą apgyvendinimo lygį. 

Z. Dargevičiaus bendrovė valdo „Best Western“ ir „Best Baltic“ tinklų viešbučius Kaune, Vilniuje, Palangoje, Druskininkuose, Panemunės pilyje. Pastarasis neseniai pateko į geriausių Europos pilių-viešbučių dešimtuką. Z. Dargevičius yra apdovanotas  sidabro „Darbo žvaigžde“, 2015 m. jam įteiktas Seimo apdovanojimas už nuopelnus valstybei, verslo sėkmė 2013 m. įvertinta Lietuvos eksporto prizu. Z. Dargevičius yra Lietuvos verslo alėjos ir Verslo skvero Kaune iniciatorius ir vienas iš aktyviausių projekto globėjų. 

Šis straipsnis yra iš ciklo „Lietuvos valstybės 100-mečiui – Lietuvos verslo alėja Kaune“, skirto supažindinti kauniečius su Lietuvos verslo ištakomis, pristatyti sėkmingai Kaune susikūrusias įmones, kurios seniai išaugo ne tik miesto, bet ir valstybės ribas, taip pat ir mažesnius verslus, be kurių miestas būtų tuščias ir neveiklus.

Rekomenduojami video
TOP NAUJIENOS
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
Naujausios žinios
EISMAS
112
LAISVALAIKIS
KULTŪRA
VERSLAS
MOKSLAS IR IT
SPORTAS
POLITIKA