Kauniečiai prabilo apie eismo problemas: spūstys, triukšmas ir dialogo su valdžia stoka

Kaune vykusioje diskusijoje „Eismo kultūra Kaune. Problemos, kurioms reikalingi sprendimai“ kauniečiai dalijosi skirtingomis, tačiau tą pačią problemą atskleidžiančiomis patirtimis – mieste trūksta ne tik sklandesnių eismo sprendimų, bet ir didesnio dialogo su vietos bendruomenėmis.

Diskusijoje dalyvavo Senamiesčio gyventoja ir verslo atstovė Aušra Fokienė, Kauno Vaišvydavos bendruomenės atstovė Roberta Ažukaitė ir vairavimo instruktorius Arnas Latvys. Pokalbį moderavo Andrius Janušauskas.

Aktyvi Vaišvydavos bendruomenės narė R. Ažukaitė pabrėžė, kad Vaišvydava po ilgo laukimo pagaliau sulaukė gatvių rekonstrukcijų. Tačiau, pasak jos, darbai pradėti nepasiruošus aplinkkeliams ir tinkamam eismo organizavimui.

Gyventojų teigimu, didžiausios spūstys susidaro Garšvės gatvėje, o alternatyvūs keliai nėra pritaikyti intensyviam eismui. Jais važiuoja ir sunkiasvoris transportas, nors dalis gatvių tam nepritaikytos, nėra šaligatvių, o vaikams tenka nesaugiai keliauti į stoteles ar mokyklą.

„Šaligatvių pas mus praktiškai nėra. Mokykla yra, vaikai turi eiti į stoteles. Alternatyvūs keliai dulka, juos reikia greideriuoti, drėkinti“, – situaciją apibūdino bendruomenės atstovė.

Pasak jos, bendruomenė savivaldybei kelia klausimus dėl darbų terminų, prioritetų ir eismo organizavimo, tačiau atsakymų dažnai nesulaukia.

Kita diskusijos dalis buvo skirta Kauno Senamiesčio problemai – triukšmingiems automobilių ir motociklų mėgėjų susibūrimams. A. Fokienė pasakojo, kad šiltuoju metų laiku Šv. Gertrūdos gatvėje gyventojai ir verslai susiduria su nuolatiniu triukšmu, greičio viršijimu ir pavojingomis situacijomis.

„Kiekvieną vakarą patiriame didelį terorizmą garsu. Turbūt nesutirštinu spalvų taip įvardindama“, – sakė A. Fokienė.

Ji teigė per dvejus metus savo akimis mačiusi keturias avarijas, viena jų – pėsčiųjų perėjoje buvo partrenktas žmogus. Pasak jos, problema nėra vien garsas – tai ir realus pavojus eismo dalyviams.

„Gyventojai sako, kad naktimis naudoja ausų kamštelius, bet vis tiek girdisi. Paveikslai ant sienų dreba. Kavinėje turime palaukti, kol pravažiuoja „herojai“, ir tik tada tęsti sakinį“, – pasakojo ji.

Senamiesčio atstovė teigė, kad gyventojai ir verslininkai jau yra parengę peticiją, tačiau didesnio savivaldybės dėmesio kol kas nesulaukė.

Vairavimo instruktorius A. Latvys pabrėžė, kad eismo kultūra prasideda ne vairavimo mokykloje, o šeimoje. Pasak jo, būsimi vairuotojai dažnai ateina jau matę netinkamus artimųjų pavyzdžius – greičio viršijimą, posūkių nerodymą, nesižvalgymą.

„Jeigu norime išugdyti naują kartą ne tik gerų, bet ir kultūringų vairuotojų, pradžioje turime rodyti pavyzdį patys savo atžaloms ir artimiesiems“, – sakė A. Latvys.

Jis taip pat pažymėjo, kad vienoje miesto dalyje susidariusios spūstys paveikia ir kitas Kauno vietas. Jo teigimu, miesto eismas veikia kaip kraujagyslių sistema – užsikimšus vienai vietai, pasekmes pajunta ir kiti.

Diskusijoje ne kartą kartota, kad Kaunas tvarkosi ir gražėja, tačiau gyventojai nori būti išgirsti dar prieš priimant sprendimus. R. Ažukaitė akcentavo, kad vietos bendruomenės dažnai geriausiai žino, kur reikia perėjos, kur būtinas šaligatvis, kur pavojinga vaikams ar kur turėtų būti ribojamas greitis.

„Savivaldybės turėtų džiaugtis, jeigu atsiranda vietinių žmonių, kurie atneša problemas ant lėkštutės ir pasako, ko reikia“, – kalbėjo ji.

Diskusijos pabaigoje pašnekovai sutarė, kad problemų mieste bus visada, tačiau jas būtina spręsti kartu – bendruomenėms, vairuotojams ir institucijoms.

A. Fokienė linkėjo, kad Kaunas būtų saugus, patogus gyventi ir pagarbus svečiams, o R. Ažukaitė tiesiogiai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę: „Mes esame pasiruošę kalbėtis taikiai.“