Seimas ketvirtadienį pritaikęs ypatingos skubos tvarką priėmė prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktas pataisas dėl mokytojų etatinio apmokėjimo modelio pakeitimo. Už balsavo 64 Seimo nariai, nė vienas nebuvo prieš ir 11 susilaikė – pataisos sulaukė teigiamo, nors nuosaikaus parlamentarų vertinimo.
Daliai šalies mokytojų daugiau nei mėnesį tęsiant streiką, šalies vadovės pataisomis supaprastintas mokytojo etatinio apmokėjimo modelis ir didesnis dėmesys skirtas tiesioginiam mokytojo darbui – pamokoms.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša tvirtino, kad su šiomis pataisomis modelis taps aiškesnis.
Mišrios Seimo narių grupės narys buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius teigė, kad prezidentės pasiūlytas projektas tik iš dalies gerina situaciją dėl mokytojų darbo apmokėjimo. Jų, anot politiko, nepakanka.
„Prezidentės pataisomis siūloma taisyti akivaizdžiausius skubiai priimtus etatinio darbo apmokėjimo modelio trūkumus (…). Vadinamųjų snaigių karpymo valandų bus mažiau, tai yra pozityvu, tai esminis dalykas, kodėl tas pataisas reikia vertinti teigiamai“, – sakė G. Steponavičius.
Anot jo, blogai tai, kad pataisos įsigaliotų tik nuo 2019 metų rugsėjo pradžios. „Dar penkis mėnesius mokytojai gyvens pagal priimtą tvarką“, – pabrėžė G. Steponavičius.
Eksministras atkreipė dėmesį, kad nesiūloma didinti mokytojų atlygimo koeficientų, nors, pasak G. Steponavičiaus, tai reikėtų padaryti. „Ar sumažins šios pataisos tvyrančią įtampą, ar sustabdys streikuotojus, ar to laukia mokytojai? Atsakymas turbūt yra: tik nedidele dalimi“, – svarstė parlamentaras.
Konservatorius Edmundas Pupinis projektą vadino garo nuleidimu, vykstant mokytojų streikams. „Tačiau derybininkai turėtų toliau derėtis ir ieškoti kitų sprendimų“, – sakė jis.
Pataisas anksčiau pristačiusi prezidentės patarėja Rūta Kačkutė pažymėjo, kad pedagogų etatinio darbo apmokėjimo modelis iš esmės yra reikalingas, tačiau jo įgyvendinimas sukėlė daug įtampų švietimo bendruomenėje.
Prezidentės pataisos modelį supaprastina: vietoje dabartinių trijų kategorijų mokytojų veiklų siūloma nustatyti dvi, didesnę svarbą suteikiant tiesioginiam mokytojų darbui.
„Pirmoji apima veiklas, susijusias su ugdymo plano įgyvendinimu, tai yra kontaktinės pamokos, pasiruošimas pamokoms, mokinių vertinimas, vadovavimas klasei. Antroji kategorija apima profesinį mokytojų tobulėjimą ir veiklas su mokyklos bendruomene“, – pataisas pristatė R. Kačkutė.
Šiuo metu šios veiklos išskaidytos į vadinamąsias tris kišenes, t. y. kontaktines valandas (pamokas), nekontaktines valandas (pasirengimą pamokoms, darbų taisymą) ir darbą bendruomenei. Pagal dabartinę redakciją, veikla bendruomenei gali sudaryti iki pusės mokytojo etato.
Prezidentės pataisos taip pat nustato kitas proporcijas, kiek mokytojo etate sudaro pamokos, pasiruošimas joms, mokinių darbų taisymas ir veikla bendruomenei. Šalies vadovė siūlė, kad iš 36 valandų per savaitę etato darbui su bendruomene galės būti skiriamos 6 valandos.
Seimo Švietimo ir mokslo komitetas šias valandas perskaičiavo į metines valandas, tačiau prezidentės pasiūlytu santykiu. Taip pat pataisos numato, kad veiklų su bendruomene sąrašą tvirtins švietimo ir mokslo ministras, o ne mokyklos vadovas. Įstatymo įgyvendinamuosius aktus švietimo ir mokslo ministras turės parengti iki kovo 1 dienos.
Streikuojančios mokytojų profsąjungos lyderis Andrius Navickas BNS teigė negalintis komentuoti Seimo priimtų pataisų, nes nėra susipažinęs, ar jos buvo keičiamos per priėmimą ar svarstymą Švietimo ir mokslo komitete.
Vis dėlto jis tvirtino, kad šios pataisos nėra pakankama priežastis nutraukti streiką, o profsąjunga lauks derybų Vyriausybėje dėl algų didinimo rezultatų bei Švietimo ir mokslo ministerijos pataisų, kaip taisyti etatinį modelį.
Dalis mokytojų, reikalaudami tobulinti etatinį darbo apmokėjimo modelį, nuo lapkričio 12 dienos yra paskelbę neterminuotą streiką. Keliasdešimt mokytojų įsikūrė ir nesitraukia iš Švietimo ir mokslo ministerijos.
