Prasidėjęs kalėdinis laikotarpis dar neatėjus didžiosioms metų šventėms kauniečiams padovanojo nedidelį stebuklą, kuris visiems prisidėjus gali užaugti ir sužydėti. Pasirašytas memorandumas tarp religinės ir pasaulietinės bendruomenės atstovų dėl Kauno senamiestyje stovinčios Švč. Sakramento bažnyčios atstatymo bei bendruomeninės veiklos vykdymo – puikioje vietoje esančią šventovę planuojama paversti daugiafunkciu kultūros centru.
Pirmąjį postūmį oficialiai žymintį dokumentą pasirašė Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas, Kauno Švč. Sakramento (studentų) bažnyčios rektorato rektorius kunigas Gytis Petras Stumbras, Kauno senamiesčio draugijos atstovai Liuda ir Minvydas Znaidauskai, Ona Peičiūtė, Daiva Morkūnaitė bei didžiausią kauniečių bendruomenę internete vienijančio portalo „Kas vyksta Kaune“ redaktorė Brigita Sabaliauskaitė.
Memorandumu šalys sutiko, kad vieningai sieks iš dalies apleistos bažnyčios atstatymo, erdvės pritaikymo ne tik religinės, bet ir sekuliariosios visuomenės poreikiams. Sutarta šiam tikslui aktyviai burti visus miestiečius ir veiksmus demokratiškai derinti su Kauno bendruomenėmis, o naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ užtikrins informacijos apie projektą sklaidą.
Reikšminga, kad dokumentas, kuriuo deklaruota kilni bendruomenių iniciatyva ir bendradarbiavimas, pasirašytas Tarptautinę savanorių dieną už ekonominę ir socialinę plėtrą. O jau rytoj – gruodžio 6-oji religiniuose kalendoriuose įrašyta, kaip Šv. Mikalojaus diena, kuri minima ir Kauno senamiesčio bendruomenių dėl šio šentojo sąsajų su mūsų miestu.
Bažnyčioje įsikurtų kultūra ir megztųsi dialogas
Kaip tiesioginės „Kas vyksta Kaune“ eglutės įžiebimo transliacijos metu rotušėje pasakojo Kauno senamiesčio draugijos pirmininkai Liuda ir Minvydas Znaidauskai, mintis pritaikyti Švč. Sakramento bažnyčią kultūrinėms bendruomenės reikmėms kilo, kaip dar viena iniciatyva tvarkyti Senamiestyje įsikūrusias miesto erdves. Jų valdoma įmonė „Nuova“ savo iniciatyva jau ketvirtus metus prisideda prie Istorinės Prezidentūros kiemelio įžiebimo šventės.
„Gerus darbus Kaunui darome jau, turbūt, šešerius metus, tačiau šventės ateina, praeina, užsimiršta. Pagalvojome, kad prasminga atlikti darbą, kuris išliktų. Tikslas nėra įsiamžinti, kad mus prisimintų, bet kad kauniečiams būtų gera ten būti, – kalbėjo M. Znaidauskas.
– Pastatas stovi vietoje, kurią visi kauniečiai žino, bet kad tai Švč. Sakramento bažnyčia, pasakytų tikrai nedaugelis. Bažnyčios istorija ilga ir labai įvairi, tikriausiai, kaip Lietuvos žmonių – visko ten buvo. Simboliška, kad yra iniciatyva pastatą ne padaryti sakralų, atstatyti pagal pirminę jo funkciją, bet nudirbti darbus, kurie leistų menininkams, paprastiems žmonėms ateiti, pabūti, paklausyti koncerto, poezijos.“
Stiprybės atrado maldoje
Kunigas G. P. Stumbras prisiminė, kad liepą jam tapus šios bažnyčios rektoriumi ir sužinojus apie aptariamą idėją, iš pradžių apniko neviltis. „Tačiau visuomet praėjęs požemine Vilniaus gatvės perėja, dešinėje išvysdavau tą bažnyčią ir nuostabią Jėzaus Kristaus mozaiką – man tai būdavo tarsi vilties ženklas, kad galbūt ateityje kažką galėsime padaryti bendromis jėgomis, – „Kas vyksta Kaune“ sakė įkvėpimo atvaizde ir maldoje ieškojęs vyras.
– Pirmieji žingsniai ten nėra paprasti, bet kaip kunigas, tikintis žmogus stengiuosi melstis ir pamačiau, kad maldos metu pradėjau tą vietą įsimylėti. Staiga pasirodo idėja iš Kauno senamiesčio draugijos – tai buvo šioks toks smūgis, atrodė nerealu, kad taip greitai viskas vyksta, bet pradėjome bendrauti, žiūrėti.“
G. P. Stumbras dėkojo Minvydui ir Liudai – idėjiškai stipriems žmonėms, kurie pritraukia panašius aktyvistus, o bažnyčios rektoriui gimstantis bendradarbiavimas yra ir idėjų generavimo mokykla.
„Tai gali tapti daugiafunkciu centru, būti simboliškas pagonių kiemas, koks plytėjo šalia didžiosios Jeruzalės šventyklos, kur rinkdavosi visi. Panašiai būtų ir čia – turime koplyčią, o šalia yra visų mūsų, bendrijos, bendruomenės kiemas. Šiais laikais, kai žmonės panirę į technologijas, tai taptų erdve gyvam kontaktui, susitikimui, kurio tikrai esame išsiilgę“, – svarstė kunigas.
Pirmas darbas – įleisti žmones vidun
Kaip dėstė L. Znaidauskienė, Kauno senamiesčio draugija pirmiausia norėtų atverti duris į bažnyčią. Visi eina Vilniaus gatve, bet neatkreipia dėmesio į pastatą, tad pirmas tikslas – iškirsti paradines duris, aklinai uždarytas kažkada čia veikus „Santakos“ kino teatrui, ir atverti visuomenei įėjimą į šventovę.
„Tai ne šiaip bažnyčia, o Kauno paveldinis turtas, kurį saugo įstatymai, tad savavališkai pulti daryti darbus, tikriausiai, neišeis, – pastebėjo M. Znaidauskas.
– Mums pasisekė, kad architektė Asta Prikockienė yra paruošusi durų iškirtimo ir erdvės atvėrimo bendruomenei projektą. Pirmas darbas, manau, bus padarytas greitai, bet tai priklauso nuo kiekvieno iš mūsų, prisidėkime kiek galime, euru ar geru žodžiu. Galvoju, pritraukus visuomenės dėmesį, jau 2022-iesiems Kauno – Europos kultūros sostinės metams galima paruošti įspūdingą objektą, kuriame vyktų performansai, parodos, koncertai, dialogas, tiesiog žmonių susibūrimai, pasisėdėjimai.“
Liuda pridūrė, kad būtų smagu, jeigu į šį projektą įsitrauktų visi kauniečiai. Draugijai nesinori prašyti pinigų iš verslo, eiti pas didelius žmones – visiems prisidėjus po vieną eurą, jau ir būtų surinkti 300 tūkstančių eurų. O Minvydas pastebėjo, jog valdžia esame mes patys, miestiečiai, ir valdiški pinigai yra mūsų visų pinigai. Dėl to bus prašoma, kad dalis lėšų būtų nukreipta šiam objektui.
Surinkta simboliška suma
Primename, kad viešai apie bažnyčios atstatymo ir pritaikymo bendruomenės reikmėms akciją paskelbta gruodžio 1-ąją – „Kas vyksta Kaune“ drauge su partneriais Kauno miesto savivaldybe, Kauno miesto muziejumi, Kauno kultūros centru surengtame Kauno bendruomenių vakare žmonių paprašyta kiek gali prisidėti prie iniciatyvos įgyvendinimo.
Suskaičiavus per eglutės įžiebimą rotušėje vykusio vakaro metu surinktas aukas, paaiškėjo pirmasis simboliškas atstatymo fondo įnašas – 365 eurai. Kaunui svarbią pavardę turintis kunigas G. P. Stumbras neslėpė džiaugsmo dėl tokio malonaus skaičiaus sutapimo. „Galbūt žmonės aukos kasdien ir mums pakaks vienerių metų, kad surinktume pirmąsias lėšas šio didingo pastato, stūksančio tarpukelyje iš Senamiesčio į Naujamiestį, atvėrimui Kauno bendruomenių poreikiams“, – svarstė dvasiškis.
Kaip sakė „Kas vyksta Kaune“ redaktorė B. Sabaliauskaitė, portalas buria didžiausią kauniečių bendruomenę internete. Visuomenei atverta Švč. Sakramento bažnyčia galėtų tapti šios bendruomenės namais, o kol lauksime svarbaus momento, „Kas vyksta Kaune“ informuos apie kilnios iniciatyvos eigą.
