Nuo ankstyvo ryto prie Lietuvos banko Kauno rūmuose Maironio gatvėje buriavosi minios žmonių, galėjo susidaryti įspūdis, kad čia vyksta kokia pinigų dalinimo akcija. Daugybė kauniečių ir miesto svečių šeštadienį naudojosi proga patekti į įprastai lankytojams neprieinamas tarpukario Lietuvos istorinį laikotarpį menančias banko patalpas.
[galerija kiek=”20″]
Lietuvos banko Kauno rūmuose vyko plačiai išreklamuotas renginys „Atvirų durų dieną Lietuvos banko Kauno rūmuose“, kurio metu lankytojai galėjo ne tik apžiūrėti įspūdingą rūmų interjerą, bet ir stebėti mimų spektaklį, kelis kino filmus lietuviškų pinigų tema, pasiklausyti diskusijos Lietuvos banko veiklos retrospektyvos tema.
Taip pat iš anksto užsiregistravusiems lankytojams buvo pasiūlytos nemokamos ekskursijos, vyko viktorinos, kurių metu buvo galima laimėti įvairių prizų. Kadangi renginys buvo skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, dauguma banko darbuotojų lankytojus pasitiko vilkėdami tarpukario laikotarpio drabužiais, o šią iniciatyvą – persirengti to meto dvasioje – palaikę lankytojai, buvo apdovanoti specialiais prizais, tačiau jų minioje buvo vos vienas kitas.
Eiliniam lankytojui itin retai atveriami banko rūmai laikomi vienu iškiliausių lietuviškojo „Art Deco“ paminklų, o beveik autentiški išlikę interjerai – viena didžiausių vertybių, norintiems suprasti ir pajausti, kaip tuo metu gyveno, dirbo ir valstybės reikalus tvarkė Lietuvos Vyriausybės ir banko vadovai.
Tad žingeidiems kauniečiams, o ir specialiai iš kitų miestų atvykusiems lietuviams šis šeštadienis padovanojo unikalią galimybę pamatyti savo akimis autentiškus interjerus ir tokius banko atributus, kaip 3 tonas sveriančias „Milners“ firmos seifines saugyklų duris su pakeliamu tilteliu.
Ne vienam lankytojui kvapą gniaužė paprasto mirtingojo akims šiais laikais vos kartą per metus atveriama erdvi banko operacijų salė, ją puošiančios marmurinės kolonos ir itin įspūdingos, freskomis puoštos stiklo lubos. Antrajame aukšte lankytojai galėjo aplankyti buvusią Lietuvos banko tarybos ir valdybos posėdžių salę, kurioje tebestovi banko logotipais puošti krėslai ir istorinis stalas, taip pat išvysti seniausią Kaune veikiantį liftą – 1936 m. bendrovės „Otis“ gaminį.
Besidominčius Lietuvos istorija smalsuolius traukė galimybė apžiūrėti ir šalia esančius Lietuvos Vyriausybės vadovo Augustino Voldemaro apartamentus – butą, kuriame valstybės vadovas ir gyveno. Juos nemenkai nustebino ne tik platūs to meto vadovo užmojai, išskirtinis skonis bet ir prabangos poreikis, kuris tuo metu tenkintas Lietuvos banko resursais.
A. Voldemaro apartamentų puošmena – ovalus jo darbo kabinetas su 8 metrų aukščio kupolu, puoštu gėlių piešiniais. Dar vienas akcentas – biblioteka, kurioje pirmasis Lietuvos Vyriausybės vadovas buvo sukaupęs didžiulę kolekciją knygų. Šiuo metu čia archyvuojami su Lietuvos banko istorija susiję leidiniai.
Apartamentuose, kaip ir kitose antrojo aukšto erdvėse, – tik mediniai, reprezentaciniai baldai: rašomieji stalai, spintos, kėdės. Dauguma jų gaminti pagal specialų užsakymą Kaune veikusiame Kosto Petriko baldų fabrike.
Kitus metus Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Laikinosios sostinės metais, o Lietuvos banko Kauno rūmai yra vienas iš šio laikotarpio svarbiausių simbolių. Čia tik kartą per metus vykstantys renginiai parodė, kad lankytojų susidomėjimas šiuo pastatu yra nepaprastai didelis, todėl dauguma banke apsilankiusių žmonių vienareikšmiai pasisakė už tai, kad šiose patalpose nuolat veiktų muziejus.
