Darbdavių siūlymas steigti elektroninį registrą kaupti duomenis apie gyventojų profesinį išsilavinimą ir darbo patirtį politikų palaikymo kol kas nesulaukia.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigia, kad toks registras gali prieštarauti asmens duomenų apsaugos reikalavimams, o kai kurie Seimo nariai mano, kad idėja neįgyvendinama.
„Mes norime, kad specialistas, atėjęs pas darbdavį, deklaruotų elektroninę informaciją apie savo darbo istoriją“, – šią savaitę Seime vykusiame Užimtumo tarnybos pristatyme pareiškė Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas ir Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas.
Jis priminė sovietmečiu buvusias darbo knygeles, kuriose buvo kaupiama informacija apie žmogaus darbinę veiklą, todėl su ja lengvai galėjo susipažinti būsimas darbdavys.
„Mums svarbu, kas jis toks ir kiek darboviečių pakeitė, ar galime jam patikėti materialines vertybes“, – aiškino D. Gedvilas.
Pasak L. Kukuraičio, informacija apie potencialaus darbuotojo sukauptą darbo istoriją darbdaviui galėtų būti pateikiama tik gavus žmogaus sutikimą.
„Jeigu ir yra kažkokia asmens duomenų registrų apskaita, tai tik su žmogaus sutikimu galėtų tai būti. Jeigu jam būtų pristatyta, dėl ko jis būtų linkęs atverti savo asmens duomenis, kad darbdavys galėtų juos pasiimti. Bet turi būti išaiškinta ir visos grėsmės, tik tada tokie registrai galėtų funkcionuoti“, – BNS sakė L. Kukuraitis.
Jis pripažino, kad potencialiam darbdaviui pateikiamame gyvenimo aprašyme (CV) esanti informacija neatskleidžia visos žmogaus darbinės patirties, todėl darbdavys su būsimu darbuotoju išsamiau susipažįsta darbo pokalbio metu, o ne pasitiki raštu pateiktu darbinės veiklos ir patirties variantu.
A. Syso teigimu, darbdavių noras yra sunkiai realizuojamas, be to, nėra aišku, kas tokį registrą tvarkytų.
„Labai sudėtingą mechanizmą nori padaryti. Kas pildys tą registrą? Darbdaviai ant savo pečių ims? Kas finansuos? Nori užkrauti valstybei?“ – BNS klausė A. Sysas.
Jis taip pat pažymėjo, kad pokyčiai darbo rinkoje tokį registrą daro nebeaktualiu.
„Darbo kodeksas tapo lankstesnis. Leidžia bandomuosius laikotarpius, per kuriuos
pamatai, koks žmogus yra. Jeigu tinginys, atleidi“, – aiškino A. Sysas.
