Seimui siūloma nuo gruodžio nustatyti dar žemesnes skolų išieškojimo ribas tiems skolininkams, kurių pajamos vos siekia minimalią algą (MMA). Jiems po išieškojimo, jeigu pataisos įsigaliotų, liktų daugiau lėšų.
Seimas šią savaitę priėmė svarstyti Civilinio proceso kodekso pataisas, kuriomis siūloma iš skolininko darbo užmokesčio, neviršijančio MMA, antstoliams kiekvieną mėnesį išskaityti mažiau – ne 20 proc., kaip nustatyta iki šiol, o 10 proc. skolos, kai yra viena byla, ir vietoje 30 proc. išskaičiuoti 20 proc. skolos, jeigu jų būtų kelios.
„Šiek tiek vis dėlto turėtume sąžiningesnę ir padoresnę skolininkų padėtį tuo požiūriu, kad jiems stengiantis mokėti skolas, liktų ne visiškai minimaliems poreikiams reikalinga suma, bet šiek tiek daugiau. Šiek tiek oresnis pajamų likutis“, – pristatydama pataisas teigė Audito komiteto pirmininkė konservatorė Ingrida Šimonytė.
„Valstietis“ Gediminas Vasiliauskas abejojo, ar kartelę reikia mažinti: „Ar tokia siūloma priemonė neskatintų žmonių neatsakingai skolintis, žinant, kad didelio poveikio įgyvendinimui skolų gausa nepadarys“. Jis pasiūlė nustatyti išimtis socialiai jautrioms grupėms, o ne taikyti mažesnes išskaitas visiems skolininkams.
Tuo tarpu „valstiečių“ frakcijai taip pat priklausantis Naglis Puteikis siūlė įpareigoti kai kuriuos prekybininkus, kurie prekes siūlo išsimokėtinai, tikrinti klientų mokumą.
„Žmogus dėl ligos ar senatvės nebesuvokia, ką jis daro, (…) nusiperka brangių dalykų, kurių niekaip negali išsimokėti. Seimas iš dalies neužtaisė šitos spragos, bet tai niekaip neatleidžia šitų kreditorių nuo įsipareigojimo tikrinti kliento mokumą, bet jie netikrina. Taigi jie taip pat turi solidariai atsakyti už savo neatsakingą elgesį, o ne tiktai sergantis ar labai senas žmogus“, – kalbėjo jis.
Dabar mažai uždirbantiems ir skolų turintiems gyventojams tenka atiduoti antstoliams iki pusės pajamų, o neišgyvenant reikia vėl skolintis ar imtis nelegalaus darbo.
