Lietuvos švietimo sistemą, kaip ir kitas sferas, palietė politinių, demografinių ir socialinių pasikeitimų brizas. Pradedant naujus mokslo metus, pravartu žinoti naujoves, palietusias ne tik Lietuvos, bet ir Kauno mokyklas.
Prasidedančių metų mokslo trukmė, palyginti su 2017–2018 metais, ilgės penkiomis dienomis. Galutinius sprendimus, kada pridėti papildomas mokslo dienos, priims pačios mokyklos.
Tarp šių mokslo metų naujovių – etatinis darbo užmokesčio įvedimas mokytojams. Ministerija žada, kad dėl to turėtų didėti pedagogų atlyginimai. Tačiau dalis pedagogų baiminasi, kad pagal naują metodiką perskaičiuoti jų atlyginimai gali ir sumažėti.
Be kitų naujovių, šiemet startuoja kultūros pasas – nuo rugsėjo pradinukams, o nuo naujų metų – visiems mokiniams bus skiriamas finansavimas lankytis renginiuose, teatruose, koncertuose.
Nuo šių mokslo metų į daugiau mokyklų plečiami bandomieji integruoto gamtamokslio ugdymo 5–8 klasėse bei informatikos mokymo pradinėse klasėse projektai, taip pat bus išbandoma visos dienos mokyklos koncepcija – projektui atrinktose mokyklose priešmokyklinukai ir pradinukai nemokamai bus užimami visą darbo dieną.
Naujais mokslo metais mokinių sulauks 1115 bendrojo ugdymo mokyklų (2017 metais – 1125), dirbs panašiai tiek pat, kiek ir pernai, mokytojų – apie 33 tūkst. (2017 metais – 33 tūkst. 658).
Ministerijos duomenimis, naujus mokslo metus rugsėjį pradės apie 323,6 tūkst. mokinių, praėjusiais mokslo metais mokinių skaičius siekė apie 327 tūkstančius.
Abiturientų skaičius, išankstiniais duomenimis, mažėja nuo 25,5 tūkst. iki 23,6 tūkst., pirmokų – nuo 30,1 tūkst. iki 29,5 tūkstančio.
