Nemuno kilpos šlaite, vos keliolika kilometrų už Kauno, veši Kadagių slėnis. Dėl įstabaus reginio jis tapatinamas su Šiaurės Alpėmis ar Toskana. Ką šiandien išvysime 2016 m. metais gražiausiu Lietuvoje taku tituluotoje populiarioje pasivaikščiojimų vietoje? Kviečiame pasižvalgyti.
Vieniems primena Šveicarijos Alpes, kitiems Toskaną
Kadagių slėnis įsikūręs Kauno marių regioniniame parke, Nemuno kilpos šlaite, ir yra Arlaviškių botaninio draustinio dalis. Iki Nemuno užtvenkimo 1959 m. žmonės šioje vietoje dar ganė gyvulius.
2004 m. buvo įkurta Arlaviškių kadagyno teritorija „Natura 2000“ (tarptautinis saugomų teritorijų tinklas), jai priklauso ne tik kadagynas, bet ir gausybė šaltinių su besiformuojančiais tufais (uolienomis), stepinių pievų plotai, pelkėjantys slėniai, „kabančios“ pelkės, stačios atodangos ir kt. 2010 m. Kadagių slėnyje – botaniniame draustinyje buvo įrengtas 1,3 km ilgio pažintinis takas, eidami juo žingsniuosite virš kadagyno. Taku patogiai galima važiuoti vežimėliais, čia įrengti suoliukai, stalai, informaciniai stendai, net supynės! Tako gale pasigėrėsite ąžuolų ir liepų giraite, čia pat pievose regėsite augantį maumedyną.
Ant stataus šlaito vešintis kadagynas yra savaminės kilmės. Kai kas Arlaviškių pažintinį taką žiemą lygina su Šiaurės Alpėmis, o šiltuoju metų laiku kadagiai tapatinami su Toskanos kiparisais. Abejingų šiai nuostabiai vietai – nėra.
Vienas didžiausių Vidurio Lietuvoje
Kadagių slėnis užima apie 6 ha (visas Arlaviškių botaninis draustinis – apie 117 ha), čia auga 70-100 metų paprastieji kadagiai. Beje, kadagiai gali gyventi iki 2 tūkst. metų. Šiame slėnyje auga vienas seniausių Lietuvoje kadagynų, jis taip pat yra ir vienas didžiausių Vidurio Lietuvoje.
Kadagių slėnis (Arlaviškių pažintinis takas) suteikia unikalią galimybę pamatyti marių pakrantę tarsi „apvalgiusio“ Nemuno griovas.
Išvysite marias, Dabintos salą, kitame krante stūksančias sodybas
Kadagių slėnio regykla gundo prisėsti bei pasigėrėti ir jaunus, ir senus. Nuo šio tako atsiveria nuostabiausi Kauno marių vaizdai: nuo tako matyti marių akvatorija, Dabintos sala, kadagyno toliai, natūraliai apaugę pusiasaliai ir salos, o ir kitą krantą išvysite.
Kadagių slėnis auga netoli įspūdingo grožio Ronakalnio-Nemuno slėnio atodangos. Legenda byloja, kad vienas ponas čia kankino jauną artoją, kuris mirdamas palinkėjo, kad tegul tokios žaizdos atsiveria gamtoje, kaip jo kankintame kūne. Esą taip ir nutikę.
Kadagių slėniu galima visiškai prieiti prie marių pakrantės su „įsigraužusiomis“ Nemuno griovomis. Slėnyje galima sutikti pilkąjį kiškį, gražiąją strėliukę, paprastąjį jautakį satyrą, miškinį storgalvį.
Auga į Raudonąją knygą įrašyti augalai
Arlaviškių botaniniame draustinyje randamos 4 į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktos augalų rūšys: boloninis katilėlis, gauruotasis gvazdikas, melsvasis gencijonas ir dirvinis česnakas. Draustinis užima 13 ha.
Kuo dar ypatinga šios vietos gamta? „Daugybė šaltinių, atsivėrusių šlaituose, sudarė sąlygas griovų, vėliau virtusių raguvomis, formavimuisi. Pakrantėse pagausėjo mažų pelkučių dėl Kauno marių patvankos pakilimo. Kai kuriuose priekrantės ruožuose ir marių suformuotame atbrade viršvandeninių makrofitų (vandeny augantys aukšti augalai) juostos plotis siekia 200 m. Mariose gausu nedidelių salų bei seklumų, kurias supa nendrių, švendrų, meldų, viksvų ir balinių asiūklių sąžalynai“, – rašoma knygoje „Kauno rajono gamta ir kultūros paveldas“ (165 p.).
Anot gamtininkų, gražiausiai Kadagių slėnis atrodo pavasarį, kai žydi ir saldų aromatą skleidžia alyvos, blindės, žibutės.
Rugpjūtį slėnio vidury, palei taką, matyti gervuogių, tai rodo, kad dirvos paviršiumi srūva šaltiniai.
Giliai kvėpuoti
Informaciniame tako leidinyje rašoma, kad 1 ha kadagyno per parą išskiria apie 30 kg natūralių antibiotinių medžiagų – fitoncidų, kurie naikina ore pasklidusius mikrobus. Taigi, toks kiekis gali išvalyti didelio miesto orą.
Kadagių slėnyje – itin grynas oras, tad vykti čia verta ne tik dėl puikaus reginio, bet ir pakvėpuoti. Kadagių kankorėžių kvapas suteikia žvalumo, aktyvina kraujotaką. Kaip žinia kadagiai yra vieninteliai Lietuvos augalai, išskiriantys tiek gausiai dezinfekuojamųjų ir gydomųjų medžiagų. Apsilankiusieji negaili gero žodžio: „Oras čia dieviškas!“
Kur naudojami kadagiai
Kadagio medžio dalis galima naudoti skirtingos srityse: krikščionys kadagio šakeles naudoja verboms gaminti, tikima, kad šventinta kadagio šakelė sergės namus nuo ligų, nelaimių ir negandų; iš kadagio rišamos puikios pirties vantos.
Kadagiai dezinfekuoja patalpas, tad rekomenduojama jais pasmilkyti patalpas, kur guli ligonis. Kadagių vaisiais ir patiekalai gardinami, net uogienės iš kadagių kankorėžių gaminamos.
Gydytojos, žolininkės, etnografės, mokslų daktarės Eugenijos Šimkūnaitės duomenimis, Lietuvos kaime seniau buvo paprotys kieme ar kapinėse sodinti kadagį, kai mirusio šeimos nario artimieji negalėdavo parsigabenti į gimtinę ar nežinodavo, kur palaidotas.
Arlaviškių pažintiniame take ypač rekomenduojama pasivaikščioti sergantiesiems plaučių ar bronchų ligomis.
Kaip rasti
Arlaviškių kadagynas auga kairiajame Kauno marių krante, prie Arlaviškių kaimo (Taurakiemio sen.). Nuo Kauno reikia važiuoti Piliuonos kryptimi, keliu Kaunas – Pakuonis, iki Viršužiglio, jame sukti į dešinę link Arlaviškių. Pavažiavus apie 1 km išvysite rodyklę į Kadagių slėnį.
