Šimtmečio proga uždaroma šimtametė mokykla. Skamba kaip pokštas, bet Vinco Bacevičiaus pradinės mokyklos bendruomenei nejuokinga. Ginklai dar nesudėti, nors seniausios Kaune lietuviškos mokyklos dienos atrodo suskaičiuotos – savivaldybė neišsižada savo užmojo iki rugsėjo ją prijungti prie Žaliakalnio progimnazijos.
Prieštaringas žingsnis tėvus piktina ir verčia nerimauti, ar vaikų mokymosi sąlygos dėl pertvarkos nepablogės, juolab paaiškėjus naujiems sprendimams. Vienas tokių – vežioti vaikus sportuoti iš Žaliakalnio į Vilijampolę.
„Turėčiau pasitarti, ar galiu kalbėti“
Ne su visais šios istorijos dalyviais buvo paprasta pasikalbėti. Atsakymų apie uždaromą mokyklą šio rašinio autorei iš savivaldybės teko laukti savaitę – ilgiausią leidžiamą terminą, per kurį privalu atsakyti pagal Visuomenės informavimo įstatymą. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Nijolės Putrienės raštiški atsakymai atkeliavo per Ryšių su visuomene skyrių.
Žaliakalnio progimnazijos laikinajai direktorei Taisijai Kovalenkinai pavyko prisiskambinti po kelių bandymų, tačiau ir ji iš pradžių nenorėjo leistis į kalbas. „Aš turėčiau pasitarti, ar apskritai galiu kalbėti“, – išgirdusi pokalbio temą, pasakė T. Kovalenkina.
„O su kuo norėtumėte pasitarti, jeigu esate mokyklos vadovė?“ – nustebau. Į šį klausimą ji neatsakė, bet žodis po žodžio atlyžo, vėliau sutiko į patalpas įsileisti portalo „Kas vyksta Kaune“ fotografą.
Teismų karuselė tebesisuka
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vasarį neskundžiama nutartimi pritarė Kauno miesto tarybos sprendimui, kad higienos normų neatitinkanti V. Bacevičiaus pradinė mokykla turi būti reorganizuota. Tačiau šiuo metu teismų karuselėje sukasi dar aštuonios bylos, susijusios su šios mokyklos likimu, todėl bendruomenė nepraranda vilties. Savivaldybė gi užsitęsusiuose ginčuose jau mato finišo tiesiąją.
„Gyvenime negalima nuleisti rankų, o kai yra neteisybė, tuo labiau, – V. Bacevičiaus pradinės mokyklos tarybos pirmininkas Pranas Šarpnickis kovoje su savivaldybe nusiteikęs ryžtingai. – Kol kas mūsų mokykloje nei vienas daiktas nepajudintas, todėl labai lengvai sustabdžius reorganizaciją mūsų vaikai vėl galėtų ten mokytis.“
„Šiandien nėra jokių teisinių kliūčių sėkmingai pabaigti mokyklos reorganizaciją iki rugpjūčio 31 dienos. Nė vienoje iš šiuo metu teisme esančių bylų objektyviai visas aplinkybes įvertinęs teismas netaikė nei reikalavimo užtikrinimo, nei laikinųjų apsaugos priemonių. Be to, Kauno miesto savivaldybė jau yra laimėjusi keturias bylas ir nei vienos instancijos teismas nėra konstatavęs savivaldybės veiksmų neteisėtumo“, – atsiųstame komentare savo ruožtu teigė valdininkė N. Putrienė.
Renovacijai negavo lėšų
Nepaisant protestų, vienas pagrindinių paskelbtų motyvų uždaryti 1917 m. įkurtą mokyklą buvo joje nustatyti pažeidimai.
„V. Bacevičiaus mokykla iš esmės neatitiko higienos normų. Seni sanitariniai mazgai, nėra visavertiškos valgyklos ir virtuvės, prie sporto salės nėra persirengimo kambarių, o ir pati salė nė iš tolo neatitinka jokių reikalavimų, nes buvo įrengta kone kabineto dydžio patalpoje. Be to, pernai vienąkart čia jau buvo kilęs gaisras dėl gedimo elektros instaliacijoje, ir ta gaisrų rizika yra pakankamai aukšta“, – sprendimą aiškino N. Putrienė.
„Niekas iš savivaldybės nenorėjo eiti žiūrėti, kas blogai. Aš esu mokinio tėvelis, matau, kokios sąlygos. Klasėse viskas tvarkoje, maža jauki mokyklėlė“, – paprieštaravo P. Šarpnickis, kurio sūnus ten jau baigė tris klases.
Jo teigimu, tikras pavojus mokykloje nebuvo kilęs. „Kas yra vadinama gaisru? Tai yra atvira liepsna, kai kas nors užsidega, o ten pakibirkščiavo laidai. Vadinti tai gaisru – manipuliavimas faktais, – tvirtino pašnekovas. – O jeigu neatitinka higienos normų, tai kas turėjo tuos visus sanitarinius mazgus, valgyklėlę sutvarkyti? Gal tėvai turėjo susimesti pinigų?“
Anot P. Šarpnickio, būtent tėvų iniciatyva buvo paruoštas renovacijos projektas, pagal kurį mokykloje buvo numatyta ir geresnė sporto salė, kitos reikalingos patalpos, bet miesto valdžia esą nenorėjo jų išgirsti ir neskyrė apie 350 tūkst. eurų, kurių būtų užtekę mokyklai atnaujinti.
„Keistai skamba, kad pastatą remontuos, kai mokykla bus iškelta. Tai kodėl dabar neremontuoja? – ironiškai šyptelėjo Žaliakalnio gyventojas. – Kai nori, viską galima padaryti. Buvo labai didelis mero noras pasireklamuoti – arkliukas prie pilies ir pinigų jam atsirado. „Vieningas Kaunas“ per rinkimus buvo prisižadėjęs, kad išsaugos mokyklą, bet spjovė į viską.“
Kas bus naujakuriai?
Savivaldybė turi savo argumentą – esą sutvarkyti pastatą taip, kad jis tiktų mokyklai, neleidžia paveldosaugos reikalavimai. „Tai yra kultūros paveldo objektas, todėl jo rekonstrukcija ir pritaikymas tam tikroms reikmėms yra ypač sudėtingi ir reikalauja didžiulių sąnaudų. Šiuo metu konkretus jo pritaikymas savivaldybės funkcijoms vykdyti dar nėra patvirtintas“, – patikino administracijos direktoriaus pavaduotoja N. Putrienė.
Apie tai, kad istoriniam pastatui numatyta kitokia ateitis, neseniai kalbėjo ir pats meras Visvaldas Matijošaitis: „Šią mokyklą suremontuosime ir visi galėsite pasiūlyti veiklas.“
„Sako, atiduosime pastatą visuomenės reikmėms. O kas ta visuomenė? Tai mes, tėvai ir vaikai. Mes sakome, kad mums reikia. Kodėl tiek metų įsikandę laikomės tos mokyklos? Jeigu ten būtų taip blogai, nekovotume dėl jos, – atkirto V. Bacevičiaus mokyklos atstovas. – Pikta, kai iš savivaldybės girdim šnekas, kad „keli tėveliai nepatenkinti“. Netiesa, tai visų tėvų bendra nuomonė.“
P. Šarpnickis šioje skaudžioje istorijoje įžvelgia paslėptus interesus, nes mokykla stovi vertingoje vietoje Savanorių prospekte. „Logiškai mąstant, ten geras sklypas, daugiau yra ką sujungti, ką nors pastatyti. Juk yra suinteresuotų žmonių, kuriems tai rūpi, tik mes to nežinome. O jeigu mokyklą miesto valdžiai pavyks iškeldinti, tai pastatas, ko gero, gana „tikslingai“ bus panaudotas, kaip priešais buvusi bibliotekėlė. Gal ji ir nebeatliko savo funkcijų, bet kažkodėl į ją įsikėlė V. Matijošaičio sūnus su Lietuvos automobilių sporto federacija (apie uždarytą V. Kudirkos bibliotekos padalinį birželio mėn. rašė ir portalas „Kas vyksta Kaune“ – aut. past.)“, – savo įtarimais dalijosi pašnekovas.
Į sporto salę – autobusu
Kurioziška, kad Kauno miesto taryba nusprendė prijungti V. Bacevičiaus pradinę mokyklą prie Žaliakalnio progimnazijos kaip tik tuo metu, kai šios higienos paso, be kurio teisiškai negali veikti nei viena mokykla, galiojimas taip pat buvo sustabdytas.
Progimnazijos laikinoji vadovė T. Kovalenkina sakė, kad tai įvyko dėl dviejų priežasčių – per mažos sporto salės, kurioje pagal reikalavimus gali sportuoti vos 10 mokinių, ir pereinamųjų persirengimo kambarių. Pastarasis pažeidimas netrukus buvo pašalintas: įrengti atskiri įėjimai mergaitėms ir berniukams. O ką daryti su mažyte sporto sale, kai planai dėl naujosios statybų stringa nuo 1999 m.? Čia į pagalbą Žaliakalnio progimnazijai atskubėjo miesto valdžia.
„Savivaldybė skyrė pinigų, todėl paskelbtas viešųjų pirkimų konkursas vaikų pavėžėjimui. Samdysime autobusus ir vežiosime vaikus sportuoti iš Žaliakalnio į Vilijampolę“, – netikėtą viziją išdėstė T. Kovalenkina. Jono ir Petro Vileišių vidurinė mokykla sutiko į savo sporto salę įsileisti Žaliakalnio progimnazijos auklėtinius, todėl problemos nebeliko – jos higienos pasas birželį buvo atnaujintas.
Paklausta, kiek kainuos pavėžėjimo paslaugos, laikinoji direktorė nedaugžodžiavo: „Negalėčiau pasakyti, neprisimenu.“ Jos teigimu, tik sudarius tvarkaraštį paaiškės, kiek vaikų reikės vežti į kūno kultūros pamokas, tačiau jų bus nemažai. Esant geram orui toliau ketinama mankštintis lauko aikštyne.
Išeitį kasdien vežti mokinius keturis kilometrus sportuoti anapus upės P. Šarpnickis vadina absurdiška, juolab kad dėl to tikriausiai užsitęs pamokos.
„Dar sugalvokim vežioti kur nors į Jonavą ar Kėdainius, – jis pasišaipė ir nusistebėjo, kodėl V. Bacevičiaus mokyklos pradinukai perkeliami į progimnaziją, kuri negali užtikrinti gerų sąlygų net savo auklėtiniams. Maža to, vežėjams pinigų randama. – Tada galėjo ir mūsų mokyklai išnuomoti kokią salę – atitiktų higienos normas.“
Prašymų dar nepasirašė
Iš uždaromos mokyklos turi būti perkelti visi 102 mokiniai. Kaip rašoma savivaldybės atstovės N. Putrienės atsakyme, „dauguma jų, žinoma, pasirinko netoliese esančią Žaliakalnio progimnaziją.“ Vis dėlto tikroji padėtis yra kitokia.
„Priimsime tiek V. Bacevičiaus mokyklos mokinių, kiek jų ateis. Pagal šiuo metu turimus duomenis, jų būtų 89. Kol kas tų vaikų dokumentai yra anoje mokykloje, tai mes darome prielaidą, kad jie planuoja pereiti pas mus. Tačiau dar neaišku, tėvai gali pasirinkti bet kurią mokyklą, jei netinka mūsų. Dar yra laiko“, – pakomentavo T. Kovalenkina.
„Ką reiškia „pasirinko“? Mes, tėvai, gavome laiškus, kad vyksta reorganizacija, ir tuo viskas baigėsi. Mūsų šeima niekur nėjo, nesirinko ir niekur kitur sūnaus neužrašė, nes yra sutartis su V. Bacevičiaus mokykla, ir ji tęsiasi“, – tikino P. Šarpnickis. Jo žiniomis, kiti tėvai prašymų mokytis Žaliakalnio progimnazijoje dar taip pat nepateikę.
Jeigu į šią progimnaziją vis dėlto ateis papildomi 89 vaikai, skaičiuojama, kad nuo rudens joje mokysis 615 moksleivių. Laikinoji direktorė užtikrino, kad klasės jiems jau paruoštos ir paneigė nuogąstavimus, esą naujokai bus nukišti į pusrūsį – net papilnėjusioje progimnazijoje vienam mokiniui tektų 2,12 kv. metro, o tai daugiau, nei reikalauja taisyklės.
„Keturios klasės jiems būtų pirmame ir antrame aukšte. Visos suremontuotos, tvarkingos ir gražios. Pirmadienį buvome susitikę su tėvais ir aš sakiau, kad jie gali ateiti apsižiūrėti“, – abejones sklaidė dabartinė progimnazijos vadovė, kol kas neapsiėmusi vertinti, ar pagausėjus mokinių bus sunkumų.
„Progimnazijoje buvome balandžio mėnesį. Ne visos patalpos tada atrodė tinkamos, absurdiškai nuskambėjo, kai direktorius (tuo metu progimnazijai vadovavo Ričardas Janauskas – aut. past.) pasakė, kad užleis savo kabinetą, vadinasi, per jėgą mokiniai spaudžiami. Progimnazija net aktų salės neturi, visos šventės vyksta fojė“, – trūkumus vardijo tėvų atstovas P. Šarpnickis.
T. Kovalenkina patvirtino, kad iš tiesų dvi klasės įrengtos buvusio direktoriaus kabinete ir bibliotekoje.
Skausmas dėl ardomų klasių
Atėjus rugsėjui, V. Bacevičiaus mokyklos pradinukams greičiausiai teks atsisveikinti ne tik su antrais namais jau spėjusia tapti mokykla. Kai kurie iš jų bus priversti išsiskirti ir su savo mokytoja bei klasiokais.
„Mūsų visos klasės bus išdraskytos, nors iš pradžių žadėta, kad tai nebus daroma. Įsivaizduokit, vaikai susigyvenę, turi draugų, nuo pirmos klasės pasirinkę mokytoją. Ir dabar paaiškėja, kad iš 22-jų mokinių galbūt aštuoniems reikės pereiti į kitą klasę. Klausimas, kuriems? – apie vyresnėlio sūnaus klasę, įsuktą į reorganizacijos girnapusę, pasakojo P. Šarpnickis. – Mums gaila mūsų vaikų, iš jų gal net bus tyčiojamasi, nes jie atėję sugriaus pakankamai ramų Žaliakalnio progimnazijos gyvenimą.“
Pasak T. Kovalenkinos, klasės sudaromos taip, kad jose būtų apylygiai mergaičių ir berniukų. Vienos nedidelės V. Bacevičiaus mokyklos klasės vaikus numatyta išdalyti trims. Planuojama įdarbinti keturias šios mokyklos mokytojas. O kokia išeitis pasiūlyta kitiems pedagogams?
„Kauno mieste ir rajone stebimas pradinių klasių mokytojų trūkumas, todėl esame tikri, kad visi patyrę specialistai ras naujas darbo vietas. Juolab kad keletas V. Bacevičiaus mokyklos pedagogų jau informavo apie ketinimus pereiti dirbti į kitas įstaigas,“ – pranešė savivaldybė.
Dar viena tėvus nemaloniai nustebinusi žinia – tai, kad nauji mokiniai Žaliakalnio progimnazijoje privalo įsigyti po spintelę, kurios kaina siekia apie 25 eurus. Tačiau susidūrusi su klausimu, ar tokia rinkliava teisėta, laikinoji direktorė nori prašyti savivaldybės, kad už spinteles sumokėtų ši.
„Tos spintelės – vaikų daiktams, drabužiams susidėti. Anksčiau mūsų mokiniams spinteles pirko patys tėveliai“, – vietines tradicijas paaiškino T. Kovalenkina.
Nauda privačioms mokykloms?
Ko siekiama sujungiant mokyklas – kad vaikams būtų geriau ar blogiau? Toks klausimas kyla tėvams, pasigendantiems protingiau pamatuotų sprendimų, kai iš miesto žemėlapio trinama unikali mokykla, pavadinta muzikos mokytojo, chorvedžio ir kompozitoriaus Vinco Bacevičiaus vardu, atlaikiusi karus ir okupaciją, išauginusi ištisas kartas gabių mokinių.
„Jeigu savivaldybė nežiūrėtų į mus kaip į kokius šunis, bendrai susėdus tai buvo galima išspręsti. Bet jie kviečiami neateidavo, nei iš Švietimo skyriaus, pas merą patekti apskritai sunku, – skundėsi P. Šarpnickis. – Uošvienė sakė, kad mūsų mokyklą dar sovietmečiu norėjo sunaikinti, o dabartinės valdžios nuo kokių 2003 m. nori iškeldinti. Šneka, kad mes nupirkti konservatorių. Ne, jie irgi norėjo mus uždaryti!“
Pasigirstančias kalbas, kad valstybinės mokyklos uždaromos privačių naudai, štai ir vicemeras Povilas Mačiulis yra vienos tokios mokyklos steigėjas, savivaldybė atremia solidžiu faktu.
„Šiemet bus atidaryta nauja pradinė mokykla – Kauno Veršvų gimnazijos filialas Romainiuose. Ten galės mokytis iki 250 vaikų“, – sakė administracijos direktoriaus pavaduotoja N. Putrienė, užsiminusi, kad per metus pradinukų mieste padaugėjo beveik dviem šimtais. – Vietų pakaks visiems net ir miestui pavaldžiose ugdymo įstaigose, todėl nesiimame vertinti nuomonių apie privačių mokyklų protegavimą, tačiau esame visiškai tikri, kad tokiems teiginiams nėra jokio pagrindo.“
Savivaldybės duomenimis, šiuo metu Kaune veikia septynios privačios įstaigos, kuriose gali mokytis pradinukai. Dauguma jų įsikūrusios miesto centre arba senamiestyje.
