Jau už dviejų dienų astronomijos entuziastai ir romantikos mėgėjai danguje galės stebėti nepaprastą reiškinį. Liepos 27-28 d. naktį vienintelis natūralus Žemės palydovas nusidažys raudonai – įvyks ilgiausias XXI a. visiškas Mėnulio užtemimas.
2018 m. liepos 27 d. vakarą Lietuvoje tekant Mėnuliui prasidės antrasis šiais metais visiškas šio dangaus kūno užtemimas. Mėnulis Lietuvoje tekės jau prasidėjus pusšešėlinei užtemimo fazei, o giliausiai į šešėlį panirs tik 22.21 val.
Bus į valias laiko pasigrožėti šiuo įspūdingu dangaus reiškiniu, mat užtemęs Mėnulis bus apie 103 minutes, nuo 21.30 val. iki 23.13 val. Žemės šešėlis nuo palydovo pilnai nuslinks gerokai po vidurnakčio – liepos 28 d., 1.28 val.
Mėnulio užtemimai, kai ant palydovo krenta Žemės šešėlis, visada trunka ilgiau nei Saulės užtemimai, kai Mėnulis meta šešėlį ant Žemės. Kaip aiškina Nichollso universiteto astronomė Kaisa Young, skirtumus lemia dangaus kūnų dydis ir jų generuojamas šešėlis.
„Galima mąstyti ir taip: Saulės užtemimas vyksta tada, kai mažylis Mėnulis meta mažytį šešėlį ant didelės planetos. Mėnulio užtemimo atveju didelė planeta meta didžiulį šešėlį ant mažo Mėnulio“, – analogiją pateikia K. Young.
Mėnuliui pradėjus trukdyti Saulės šviesai nukeliauti iki Žemės, kaip kad nutinka per Saulės užtemimą, umbros (absoliutaus šešėlio, kai Saulės šviesa visiškai blokuojama) plotas Žemėje tėra keliasdešimties kilometrų skersmens ir sparčiai juda planetos paviršiumi.
Mūsų planetos metama umbra gali būti itin didelė, tad Mėnulio, ypač jei jam tenka judėti per patį šešėlio vidurį, kelionė užtrunka gana ilgai.
Užtemimai apskritai įvyksta, kai Saulė, Žemė ir Mėnulis vienoje plokštumoje išsirikiuoja į liniją. Per kalendorinius metus gali įvykti nuo keturių iki septynių Saulės ir Mėnulio užtemimų kartu paėmus.
