Tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Tela Avivą ir iš Kauno į Eilatą, gerokai geografiškai priartino, atrodytų, tolimą Izraelio valstybę prie Lietuvos. Tačiau pirmą kartą Izraelyje apsilankiusieji gerokai nustebs – Izraelio ir Lietuvos valstybės, o tiksliau, čia gyvenantys žmonės – turi gerokai daugiau bendra, nei galima pamanyti, vertinant situaciją iš dabarties, o ne praeities taško. Specialus portalo „Kas vyksta Kaune“ reportažas iš Tel Avivo.
Kai Tel Avivo gatvėje, kavinėje ar parduotuvėje jūsų klaus, iš kur atvykote, šypsokitės ir sakykite: „Lita“. Taip Lietuvos vardą iki šių dienų taria dauguma izraeliečių, nepamiršdami paminėti, kad jie patys ar jų artimi draugai, net pažįstami, yra kilę iš litvakų. Litvakais save vadina žydai ir jų palikuonys, kurių protėviai iki Antrojo pasaulinio karo gyveno teritorijose, kur klestėjo Lietuvos žydų kultūra. Turintieji litvakiškų šaknų, tuo nevengia pasididžiuoti, nes nuo seno tarp žydų ši kilmė turėjo išskirtinę reikšmę, Kaunas – ne vien Vilnius – buvo vienas iš miestų, kuriame gyveno gausi žydų bendruomenė. Svarbu prisiminti ir tai, kad atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, labai greitai Kaunas tapo ir Lietuvos valstybės sostine, o Vilnius pateko į Lenkijos teritoriją. Tad Kaunas, žydų iki šių dienų vadinamas Kovno, buvo biene didžiausias Lietuvos Respublikos miestas, kuriame beveik trečdalį gyventojų sudarė žydai.
Tel Avivo gatvėse – Kauno modernizmo architektūros dvasia
Vaikštant Tel Avivo gatvėmis, dėmesį atkreipia daugybė pastatų, kurių architektūros stilius akylesniam praeiviui iškart primena Kauną ir tai, kuo mūsų miestas šiuo metu didžiuojasi labiausiai – tai tarpukario modernizmas. Tiesa, griežtą modernistinių pastatų stilių šiek tiek sušvelnina pietų kraštams būdinga augmenija, vešliai žaliuojantys medžiai, taip pat ir palmės. 2003 m. Tel Avivo „baltasis miestas“ (miesto dalis, kurioje būdingi „bauhaus“ stiliaus pastatai) įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Izraeliečiai mėgsta pabrėžti, kad Tel Avivas yra pastatytas praktiškai dykumoje, o žaliu, žydinčiu ir vienu šiuolaikiškiausiu pasaulio miestu jį pavertė žydai. Šiuo metu Tel Avivas yra ne tik labai modernus, atviras megapolis – vienas iš pasaulio finansų ir prekybos centrų, o taip pat ir IT technologijų lyderis. Sunku patikėti, kad šio miesto ištakos siekia vos daugiau nei 100 metų, o didžiosios šio įspūdingo miesto statybos prasidėjo tik prieš Antrąjį pasaulinį karą.
Tel Avivas (aut. past. – iš hebrajų k. „pavasario kalva“) buvo įkurtas 1909 m., kaip vieno seniausių pasaulio uostų – Jafos – priemiestis. Nuo seno į Jafą atplaukdavo piligrimų, keliaujančių į Šventąją žemę laivai – iš čia vedė tiesiausias kelias į Jeruzalę. Gyvenvietė augo gana lėtai ir tik 1931–1936 m. prasidėjo spartesnė miesto plėtra dėl ženkliai padidėjusios žydų imigracijos į Palestiną iš nacistinės Vokietijos režimui ir antižydiškai politikai palankių teritorijų, taip pat ir Lietuvos.
Kauno modernizmo architektūros sąsajos su Tel Avivu
Kadangi intensyvesnės Tel Avivo statybos vyko labai panašiu laikotarpiu, kaip ir Kaune buvo statoma Laikinoji sostinė, tad ir vyraujantis architektūros stilius – panašus. Oficialiai prieinamų šaltinių teigimu, Bouhaus stiliaus architektūrą į Tel Avivą atvežė iš Vokietijos emigravę žydai, šiuo metu šiame mieste priskaičiuojama net 4000 vertingų šio stiliaus pastatų.
Vis gi, įvertinus tai, kad Kaune nemažai šio stiliaus pastatų priklausė žydams, taip pat jų valdomos statybų bendrovės dalyvavo ne tik privačių, bet ir viešų pastatų statybose, apima smalsumas paieškoti tam tikrų Tel Avive kūrusių architektų sąsajų su jų tautiečiais Kaune. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato Paveldo programų vadovė Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė sako, kad akivaizdžių sąsajų tarp Tel Avivo ir Kauno architektų nėra, tiesiog abu miestai buvo veikiami tos pačios architektūrinės Bauhaus mokyklos, todėl matyti šių miestų pastatų tam tikri panašumai.
Panašiai situaciją vertina ir Kauno tarpukario modernizmu besidomintis bei vienas iš iniciatorių, kad Kauno moderinstinė architektūra taip pat būtų įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, Seimo Narys, buvęs Lietuvos ambasadorius prie UNESCO Arūnas Gelūnas.
„Aukštesnio profesinio išsilavinimo siekiai daugelį jaunų žydų atvedė į Europos ir Rusijos universitetus, o tai skatino modernistines tendencijas Lietuvoje. Kaip žinia, Tel Avivas, kuris sparčiai vystėsi tuo pačiu metu, buvo vadinamas ‚Bauhauso sostine“ – taip pat kaip ir Kaunas!” – taip 2017 m. apie litvakiškąją architektūrą rašė garsiojo tarpukario inžinieriaus Anatolijaus Rozenbliumo sūnus, taip pat garsus inžinierius Moshe Rosenblumas. Manau, jog ši citata puikiai parodo sąsajas tarp Kauno ir Tel Avivo modernizmo architektūros iškilimo – tiek Kaune, tiek ir Tel Avive drąsiai eksperimentavo jauni architektai, mokslus baigę tuomečiuose Europos modernizmo židiniuose. Taip pat didelis vaidmuo teko architektams pabėgeliams: Kaune – nuo bolševizmo bėgantiems rusamas, Tel Avive – nuo nacizmo iš Vokietijos bėgantiems žydams“, – tam tikrus panašumus ir sąsajas tarp šių dviejų miestų pabrėžia A. Gelūnas.
Jafa – senovinis arabų uostas, kuriame verda gyvenimas
Po Antrojo pasaulinio karo įkūrus Izraelio valstybę, 1948 m. žydai jėga užėmė Jafą, kurios dauguma gyventojų buvo arabai. Tel Avivas tapo laikinąja naujosios Izraelio valstybės sostine (panašiai, kaip Kaunas, atkūrus valstybę ir praradus Vilnių – 1920 m.). Po metų – 1949 m. – vis gi, Izraelio sostinė perkelta į Jeruzalę, nors iki šių dienų dauguma valstybinių institucijų, taip pat ir užsienio ambasadų įsikūrusios Tel Avive, o šimet įvykęs garsusis JAV ambasados perkėlimas į Jeruzalę, Izrealyje gyvenančiųjų nuomone, taip pat daugiau parodomasis – dauguma JAV ambasados darbuotojų liko dirbti Tel Avive, čia teikiamos ir pagrindinės ambasados paslaugos.
Tel Avivas ir Jafa buvo sujungti į vieną miestą, tad nereiktų stebėtis, jog kelio ženkluose rašoma „Tal Aviv – Jafo“, o Jafos senamiestis iki šių dienų yra seniausia ir bene labiausiai turistų lankoma vieta. Čia veikia arabiški turgūs, daugybė maistinimo įsitaigų, restoranų, o naktinis gyvenimas Viduržemio jūros pakrantės senoviniame uoste nutyla tik paryčiais. Tiesa, Tel Avive gyvenantys musulmonai iki šių dienų šią teritoriją laiko labiau sava, todėl Jafoje jaučiama labiau arabiška dvasia ir kultūra.
Mūsų apsilankymo Tel Avive metu būtent Jafoje vietoje šiuolaikinės visuomenės poreikius nebeatitinkančio kino teatro patalpose įsikurtame teatre „Gešer“ (aut. pastaba – Tiltas) vyko ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtas koncertas, į kurį susirinko gausi Izraelio litvakų bendruomenė. Festivalio „Jaffa Fest“ koncerte suskambėjo specialiai iš Lietuvos čia atskridusių muzikantų atlikta kompozitoriaus Fausto Latėno muzika, kurios tarp publikos klausėsi ir pats maestro.
Dar vienas malonus sutapimas – koncerto vedantysis muzikologas Viktoras Gerulaitis bei visame pasaulyje garsaus violančelės genijaus Davido Geringo sąsajos su F. Latėnu ir Lietuva. D. Geringo pasirodymas su pianiste Indre Baikštyte, smuikininke Rūta Lipinaityte ir virtuoziškuoju styginių kvartetą „Art Vio“, neabejotinai tapo koncerto kuliminacija. Iniciatyvą surengti šį F. Latėno muzikos koncertą Tel Avive ir parodė D. Geringas, kuris jau aštuonerius metus bendradarbiauja su lietuvių kompozitoriumi. Ne tik griežia F. Latėno kūrinius, bet ir adaptuoja juos violončelei ar didesnei grupei instrumentų. Taip pat D. Geringas yra ne kartą surengęs pasirodymą su Kauno simfoniniu orkestru ne tik kaip violančelininkas, bet ir jam gana retame – dirigento – amplua.
Labiausiai vertos dėmesio Tel Avivo vietos – pajūris ir meno muziejus
Nebuvusiems Tel Avive, svarbu žinoti, kad visas miestas driekiasi palei Viduržemio jūros pakrantę, kurioje įrengta net 16-ka paplūdimių, kurių dauguma yra nemokami, o už papildomą mokestį galima išsinuomoti gultą ir skėtį. Šalia įsikūrę iki vėlumos veikiantys barai, restoranai, naktiniai klubai. Gyvenimas čia tikrai šėlsta beveik iki paryčių, o maudytis paplūdimiuose niekas nedraudžia ir naktį. Šalia įsikūrę ir dauguma Tel Avivo viešbučių – tolėliau nuo pakrantės – verslo ir prekybos centrai, gyvenamųjų namų kvartalai.
Turint daugiau laiko Tel Avive būtinai reiktų aplankyti Soronos kvartalą, kuriame šiuo metu įsikūrę vieni prabangiausių restoranų Tel Avive, meno galerijos, butikai ir didžiulis modernus turgus. Meno mėgėjams tikrai verta apsilankyti Tel Avivo meno muziejuje – tai didžiausias meno muziejus Izraelyje ir vienas įdomiausių meno muziejų pasaulyje. Nuolatinėje ekspozicijoje rasite tokių menininkų kaip Dali, Monet, Picasso, Henri Moore, Klimt, Kandinsky ir kitų darbus, taip pat čia nuolatos eksponuojamos ir besikeičiančios įvairių šiuolaikinių Izraelio ir viso pasaulio menininkų kolekcijos.
Mylintys gamtą ir aktyvų poilsį, gali nuvykti į HaYarkon parką, kurio pavadinimas kilęs dėl jo teritorija tekančios Yarkon, ilgiausios upės Izraelyje. HaYarkon yra urbanistinis parkas, kiekvienais metais aplankomas beveik šešiolikos milijonų žmonių.
Patiekalas, kurio būtina paragauti – šakšuka
Tel Avive maisto įvairovė labai didelė: čia rasite ne tik izraelietiško maisto, bet ir daugybės įvairių pasaulio virtuvių restoranų. Be to, Tel Avivas tituluojamas pasaulio veganų ir vegetarų sostine – gero veganiško maisto rasite beveik kiekviename restorane.
Ką svarbu žinoti apsilankius žydų restorane? Visų pirma, ateiti čia reikia tikrai pakankamai išlakus, nes valgo žydai daug, sočiai ir skaniai. Vakarienės pradžioje lankytojams yra patiekiami nedideli užkandžiai – mažose lėkštutėse atnešamos kopūstų, šviežių daržovių salotos, taip pat marinuotos daržovės – pakankamai aštrūs agurkėliai, paprikos, alyvuogės. Būtinas užkandis – tahini (sezamo sėklų pasta) ir humusas. Be pastarojo neapsieina joks prisėdimas prie stalo. Užkandžiai valgomi su gardžia apvalia duonele – pita.
Paužkandžiavus, laikas pagrindiniam patiekalui. Reiktų to nepamiršti ir laiku pajusti saiką, nes pagal žydišką tradiciją, kol svečiai valgys užkandžius, tol nebus patiektas karštas patiekalas, o ištuštėjusios užkandžių lėkštelės keičiamos pilnomis. Neturint įgūdžių, persivalgymas – garantuotas. Beje, daugumoje restoranų šie užkandžiai yra nemokami, o mokėti reikia tik už antrąjį patiekalą, kuris būna pakankamai gausus, todėl galima šiek tiek pataupyti ir vieną karštą užsisakyti valgyti dviese. Kainos Tel Avivo restoranuose nėra mažos, asmeniui pavalgyti su vyno taure gali kainuoti 30 eurų ir daugiau, Jafoje – šiek tiek pigiau, todėl daug turistų vakarieniauti vyksta būtent ten.
Antrieji patiekalai ne itin imantrūs, bet sotūs ir sveiki: mėsa, žuvis su keptomis bulvėmis ir daržovėmis. Net ir vakare nebūsite nesuprasti užsisakę populiarios žydiškos kiaušinienės – šakšukos. Tai ne itin įmantrus, bet labai žydų mėgiamas troškintų pomidorų, kurie gali būti gardinti įvairiausias ingredientais, priklausomai nuo fantazijos ir nuotaikos, ir susidariusioje masėje paleistų ir išvirtų kiaušinių patiekalas. Kaip savo bloge rašo knygą „Izrealio skoniai“ parašiusi buvusio Lietuvos ambasadoriaus Izraelyje sutuoktinė Nida Degutienė, šakšuka buvo pirmasis patiekalas, kurio gamybos ji išmoko apsigyvenusi Tel Avive.
Dabartinė Lietuvos ambasada Izraelyje yra įsikūrusi prestižiniame Tel Avivo verslo centre, o nuo ambasados terasos atsiveria vaizdas į dangoraižius, kuriuose įsikūrusios stambiausios pasaulio įmonės. Ambasada į šias patalpas perkelta prieš trejus metus – 2016-aisiais, o tame pačiame aukšte įsikūrę ir kolegos iš Pietų Afrikos Respublikos ambasados. Sutapimas, bet būtent šioje valstybėje įsikūrusi ir viena didžiausių litvakų bendruomenių pasaulyje. Apie litvakų organizacijas Izraelyje ir jų sąsajas su Lietuva – kitoje pasakojimo apie Izraelį dalyje.
Publikacijoje panaudota R. Paknio leidyklos išleistos mokslo studijos „Žydai Lietuvoje“ medžiaga, taip pat Lietuvos ambasados Izraelyje sudarytos programos metu surinkta informacija. Portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalisto dalykinę kelionę į Izraelį iš dalies apmokėjo Lietuvos užsienio reikalų ministerija, straipsnio turiniui tai įtakos neturi.
