Kauno istorijoje palikti gilūs žydų tautos pėdsakai – Kas vyksta Kaune

Kauno istorijoje palikti gilūs žydų tautos pėdsakai

Kauno choralinė sinagoga / Organizatorių nuotr.

Žydų tauta Lietuvoje paliko labai daug savo pėdsakų. Nors genocido metu Lietuva tapo viena iš šalių, kur žydų žudynių vyko be galo daug, jų palikimo iki šiol galime rasti beveik visuose miestuose. Kaunas – vienas iš jų. Projektas „Keturios sostinės“ kviečia iš arčiau susipažinti su architektūriniais ir kultūriniais žydų tautos palikimais mūsų mieste.

2-ojo pasaulinio karo metais vien Kaune ir aplink jį buvo iššaudyta apie 10 tūkstančių žydų. Kauno rajone išlikę jų kapinės Babtuose, Čekiškėje, Vilkijoje, Garliavoje, Vandžiogaloje ir Zapyškyje.

Vis dėlto, Kaune žydų tauta paliko gilius pėdsakus, čia gyveno žymūs rašytojai, filosofai, tarp jų, ir esperanto kalbos kūrėjas L. Zamenhofas. Kaune jie statė mokyklas, sinagogas, ligonines.

Daugelis tų pastatų iki šiol išlikę Žaliakalnyje, Senamiestyje ir kituose Kauno mikrorajonuose, tačiau tik jie ir primena žydų tautos istoriją Kaune, nes gyventojams jie nėra labai gerai pažįstami, o ir pačių žydų čia likę labai mažai.

Tiesa, kituose Lietuvos miestuose žydai jau buvo įsikūrę, tačiau Kaune jie kurtis pradėjo tik 19-ame amžiuje. Daugelis kauniečių net nežino, kad žydai statė ne tik tautos pastatus, bet ir bendruomeninius, tokius, kaip Kauno sporto halė ir Kauno karininkų ramovė. Jų abiejų idėjos autoriumi buvo A. Rozenbliumas, žinomas litvakas, statybinių konstrukcijų projektuotojas ir profesorius.

Kauno choralinė sinagoga / Organizatorių nuotr.

Nors nemažai žydų statytų pastatų Kaune Antrojo pasaulinio karo metais buvo sugriauti, tačiau viena žymiausių, iš likusių iki šių dienų Kauno choralinė sinagoga. Sinagogų pastatų Kaune yra ne vienas, tačiau veikianti yra tik viena.

Kitose įsikūrusios įvairios įstaigos, kaip Kauno apskrities archyvas ir panašiai. Kauno choralinė sinagoga, įsikūrusi Ožeškienės gatvėje, karo metais buvo paversta didžiuliu sandėliu, kuriame buvo laikomi nužudytų žydų daiktai.

Joje po to, kai į Lietuvą vėl atėjo rusų armija, susitiko 265 išlikę žydai. Tai – neįprasta sinagoga, choraline ji vadinama dėl to, kad apeigas lydi choro giedojimas.

Kaunas – įdomus savo architektūra miestas. Galbūt ne visada susimąstome, kad šį jo veidą suformavo daugelis istorinių įvykių ir tautų.

Gamtos ir kultūros paveldo objektai apjungia keturis Lietuvos istorinius miestus – Lietuvos sostinę Vilnių, Laikinąją sostinę Kauną, pirmąją sostinę Kernavę, ir antrąją sostinę Trakus. Daugiau apie projektą „Keturios sostinės“ skaitykite čia.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin
Share on pinterest
Share on reddit
Share on email
Sponsored Video
Susijusios naujienos
Naujausios žinios
EismAS
112
Laisvalaikis
KULTŪRA
Verslas
Mokslas ir IT
SPORTAS
POLITIKA