Sumažinus mokesčius dirbantiems, daugelis iš jų turėtų gauti po keliasdešimt eurų „į rankas“ per mėnesį daugiau. Tačiau turintiems nekilnojamojo turto ar daugiau pajamų verta suklusti – kai kuriems iš jų mokesčių suma išaugs.
Taip galima spręsti iš pirmadienį Vyriausybės pristatytų reformų plano. Jeigu tik siūlomoms permainos pritars Seimas ir jas palaimins Prezidentė, jau kitais metais mokesčius skaičiuosime ir mokėsime visiškai kitaip – ne nuo atlyginimo „ant popieriaus“, o nuo visos darbo vietos kainos.
Premjeras Saulius Skvernelis pabrėžė, kad visos reformos integruotos, jomis siekiama, kad kuo daugiau gyventojų pajustų naudos iš ekonomikos augimo.
Visiems dirbantiems mokesčiai esą sumažės dėl socialinio draudimo įmokų sumažinimo. Esą vidutinis darbo užmokestis dėl to turėtų padidėti apie 50 Eur, tikino ministras pirmininkas. Jo teigimu, iš viso reformos kainuos apie 600 mln. Eur.
Vieniems mokesčius sumažins, kitiems – padidins
Finansų ministras Vilius Šapoka žadėjo, kad įgyvendinus mokesčių reformas Lietuva bus konkurencingiausia tarp Baltijos valstybių, o mokesčiai darbui – mažiausi.
„Mokesčių sistema pasidarys aiškesnė, sujungus darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, atitinkamai perskaičiuojant darbo jėgos mokesčių tarifus. Darbuotojo socialinio draudimo (kartu su privalomo sveikatos draudimu) tarifas – 18,5 proc., darbdavio – 1,24 proc., gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas – 21 proc.
Mokesčių sistemoje bus daugiau socialinio teisingumo: taikomas progresinis GPM tarifas (25 proc.) didesnėms pajamoms, siejant su „Sodros“ įmokų lubomis; plečiamas nepagrindinio gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimas (taikant 0,3 proc. tarifą), išlaikant esamą nekilnojamo turto apmokestinimo sistemos progresyvumą nuo 220 tūkst. Eur“, – paskelbė Vyriausybė.
Pristatytame reformų plane žadama per tris metus nuo 2019 m. iki 2021 m. sumažinti mokesčius asmenims, kurie gauna vidutines pajamas. Siūloma, kad suma, nuo kurios nereikėtų mokėti gyventojų pajamų mokesčio, būtų padidinta iki 2,5 vidutinių darbo užmokesčių (VDU).
Primename, kad dabar neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) yra 380 Eur. Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu VDU yra 885 Eur „ant popieriaus“.
V. Šapoka paaiškino, kad labiausiai NPD padidinimą pajus mažiausiai uždirbantys darbuotojai. Tie, kas uždirba sumą, artimesnę 2,5 VDU, NPD padidinimą pajus mažiau. Žadama, kad „Sodros“ įmokų tarifas bus sumažintas 2 proc. punktais.
Kiek gali padidėti alga
„Gaunantiems VDU, mokesčių našta per 3 metus sumažės 5,1 proc. punkto. Gaunantiems 1,67 VDU, mokesčių našta sumažės 3,4 proc. punkto. Pokyčius esą pajus 1 mln. dirbančių asmenų. Jau 2019 m. gaunantiems VDU atlyginimas į rankas augs 46 Eur per mėnesį, o gaunantiems 1,67 VDU atlyginimas į rankas augs 55 Eur per mėnesį. Darbo mokesčių našta bus mažiausia tarp Baltijos šalių“, – viliasi reformų autoriai.
Eilinį kartą jie sieks įvesti „Sodros“ įmokų lubas. Kitaip tariant nustatyti viršutinę ribą (sumą pinigų), kurią viršijus už papildomas pajamas įmokų mokėti nereikėtų.
Planuojama, kad 2019 m. įmokų lubos sieks 120 VDU per metus (t. y. 10 vidutinių atlyginimų per mėnesį), 2020 m. – 84 VDU per metus, 2021 m. – 60 VDU per metus. Tai esą reiškia, kad 2021 m. įmokų lubos atitiks socialinių išmokų lubas. Skaičiuojama, kad mokesčių sistemos pakeitimas 2019 m. kainuos 173 mln. eurų.
Didins baudas už mokesčių slėpimą
Vyriausybė tikisi sumažinti šešėlinę ekonomiką ir taip gauti į biudžetą papildomų pajamų. „Numatyta vienkartinė galimybė 2019 m. susimokėti „pamirštus“ mokesčius be baudų ir delspinigių. Bus suteiktas 6 mėn. laikotarpis savanoriškai deklaruoti ir sumokėti neapskaičiuotus mokesčius. Skatinsime gyventojus pirkti oficialiai apskaitytas remonto, statybos, kitas namų ūkyje suteikiamas paslaugas, nes nuo 2019 m. jie galės patirtomis išlaidomis susimažinti savo apmokestinamąsias pajamas – susigrąžinti dalį sumokėto GPM“, – rašoma reformų plano pristatyme.
V. Šapoka pasakojo, kad siekiant mažinti paskatas naudotis socialinėmis išmokomis ir tuo pačiu slėpti darbines pajamas, numatoma socialinių išmokų mokėjimą pratęsti iki 12 mėn. po to, kai žmogus įsidarbins. Kita vertus, žadama 30 proc. padidinti baudas už nusižengimus, susijusius su mokesčių apskaičiavimu ir mokėjimu.
V. Šapoka ir S. Skvernelis pripažino, kad nuo kitų metų bus svarstoma, kaip paskatinti mažiau taršių automobilių įsigijimą ir kaip padaryti ne tiek patrauklų senų ir taršių transporto priemonių pirkimą.
Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius žadėjo, kad priėmus papildomas skatinimo priemones investuojantiems į mokslinius tyrimus, bus paskatintos investicijos, eksportas, penktadaliu pagreitės bendrojo vidaus produkto augimas.
Fonduose kaupti pensiją turės visi?
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis aiškino, kad siūlomos permainos reikalingos siekiant išvengti pensinio amžiaus ilginimo, įmokų didinimo ar kelių šimtų tūkstančių darbuotojų iš užsienio įsivežimo.
Kalbant apie būsimas permainas, ne kartą užsiminta ir apie antrosios pensijų sistemos permainas. Valdantieji žada, kad nauja kaupimo sistema, diegiama jau nuo kitų metų, bus pagrįsta ekonominių paskatų principais.
„Asmenys iki 40 m. (pereinamuoju pokyčių laikotarpiu – visi šiuo metu kaupiantieji) bus automatiškai įtraukiami į naują pensijų kaupimo sistemą, tačiau numatyta asmens teisė išreikšti valią nedalyvauti pensijų kaupime nereikalaujant skubotų sprendimų. Šie asmenys turės galimybę atidėti dalyvavimo pradžią, o vėliau ir atsisakyti dalyvauti kaupime.
Pasiūlymai dalyvauti sistemoje bus automatiškai teikiami 3 kartus kas 3 metus iki 40 m. amžiaus. Net ir pasirinkęs dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje, asmuo turės teisę laikinai 12 mėn. sustabdyti kaupimą. Visi norintieji, kurie šiuo metu pensijai nekaupia, turės galimybę prisijungti prie pensijų kaupimo sistemos“, – žadama reformų pristatyme.
Valstybė esą skatins kaupti lėšas asmeninei pensijai, o valstybės skatinimas ir toliau bus socialiai orientuotas: „Prie VDU gaunančio asmens kiekvieno kaupiamo 1 euro bus užtikrintas 50 centų priedas iš valstybės biudžeto, o mažesnių pajamų gavėjus valstybė rems labiau, taip mažindama ateities pensininkų pajamų nelygybę.
Numatyta asmens įmoka palaipsniui per 5 metus pasieks 4 proc., valstybės biudžeto priedas visiems kaupiantiems – 2 proc. (nuo VDU). Didesniam (už 4 proc.) asmens kaupimui bus taikomos papildomos mokestinės lengvatos, taip pat mokestinės lengvatos darbdaviui kaupiant darbuotojo naudai.“
Ministras tikino, kad dėl socialinio draudimo sumažinimo 2 proc. papildomas darbuotojo indėlis į pensijų kaupimą jo atlyginimo neturėtų sumažinti. Šiuo metu kaupiantys maksimaliai nuo savo atlyginimo tam skiria 2 proc., dar po 2 proc. skiriama iš „Sodros“ ir valstybės biudžeto.
L. Kukuraitis pasakojo, kad priėmus siūlomas permainas būtų mažinami atskaitymai pensijų fondų valdytojams, sumažinta minimali suma įsigyti pensijų anuitetą.
„Visi pensijų reformos pokyčiai derinami su esamų pensininkų interesais – vidutinė senatvės pensija (turint būtinąjį stažą) ir 2019, ir 2020 m. didės vidutiniškai apie 23 eurus. Per 2017–2020 m. vidutinė pensija iš viso padidės apie 110 Eur. Dėl įvedamos minimalios pensijos mažiausias pensijas gaunantys asmenys (tokių yra 56 tūkst.) 2019 m. pajus spartesnį pensijų padidėjimą – būtinąjį ir didesnį stažą įgiję senjorai, kurių pajamos nesiekia 230 eurų, gaus apie 20 eurų didesnes pensijas“, – numatoma plane.
Kol kas visi tai tėra gana abstraktūs Vyriausybės pasiūlymai. Kad jie būtų įgyvendinti, reikia priimti daugybę teisės aktų pakeitimų. S. Skvernelis vylėsi, kad politinis palaikymas reformoms Seime bus.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
