„Planšetės, išmanieji telefonai ir kompiuteriai taip neatpažįstamai pakeitė kasdienį gyvenimą, kad šiandien jau nebesipriešiname technologijoms kasdienybėje. Esminis klausimas: kaip inovacijos keičia mus?“, – retoriškai klausia filantropas Europos Parlamento narys Antanas Guoga.
Atrodo, bet kurią akimirką galime pasiekti draugus ir artimuosius visame pasaulyje, bet daugėja vaikų, sergančių depresija. Vadinamoji „nykščio“ karta, kuri socialiniuose tinkluose per dieną paspaudžia dešimtis „like“ ir „love“, parašo gausybę komentarų „LOL“, „SWAG“ ir pan., nesijaučia laiminga.
Jeigu dar prieš gerą dešimtmetį tėvai sprendė dilemą, kaip ištraukti vaiką iš kiemo, nusivežti į miestą, sodybą, pas šeimos draugus, tai dabar didysis iššūkis kiekvienam tėvui – atitraukti vaiką nuo kompiuterio, arba pakelti nuo sofos ir bent jau pasivaikščioti parke ar apsukti ratuką dviračiu. Šiandienos paaugliai gali pulti į isteriją, jei bent kelioms valandoms iš jų atimamas išmanusis.
Technologijos ir inovacijos, kurios turėjo pakeisti ateitį, palengvinti žmonių tarpusavio bendravimą, jį pagreitinti savo pirminę misiją atliko, tačiau šiandien daugelis pripažįsta priklausomybę bendravimui ir laiko švaistymui socialiniuose tinkluose, kompiuteriniams žaidimams. 4-6 valandos per dieną, tiek vidutiniškai jaunas žmogus praleidžia internete. Dažnu atveju tai laikas sklaidant menkavertę informaciją. Galima tik retoriškai klausti: kiek knygų galima perskaityti per metus, jei bent pusę laiko, praleidžiamo socialiniuose tinkluose skirtume skaitymui? Kiek galima pamatyti ir pažinti, jei tą laiką skirtume pasivaikščiojimui mieste, muziejams, teatrui ar koncertams?
Nesusitvarkome jau dabar, o kas laukia tada, kai robotika ir dirbtinis intelektas nebus tik teorinės galimybės?
Kviečia prisidėti prie vaikų technologinio švietimo
„Auginu mažamečius vaikus. Man, kaip ir kiekvienam tėvui, neramu. Nenorėčiau, kad paauglystėje jie iš galimybių pažinti pasaulį ar leisti laiką prie kompiuterio rinktųsi antrą variantą“, – įsitikinęs filantropas Antanas Guoga. Ir priduria, – „mes privalome vaikus auklėti taip, kad technologijos ir inovacijos būtų jiems įrankiu kažką sukurti, o ne viską prarasti“.
Antano Guogos paramos fondas subūrė didžiausią Lietuvoje programavimo bendruomenę „Coder Dojo Lietuva“. Mokiniai jau nuo mažų dienų visoje Lietuvoje turi galimybę išmokti programuoti. „Tai yra būdas įdomiai leisti laiką. Jūs matytumėt vaikus. Jie leidžia laiką su technologijomis, bet jie mokosi. Pavyzdžiui, kaip padaryti, kad pačių parašytos programos pagalba nustatytu laiku užsidegtų lemputė“, – pasakoja A. Guoga.
Antano Guogos paramos fondas, įsteigtas 2014 metais nuosekliai remia inovacijų ir informacinių technologijų švietimo projektus. Pasak fondo vadovės Džiuljetos Rainytės, pastaruosius trejus metus pagrindinė fondo misija – teikti paramą ir rūpintis vaikų technologinių švietimu.
Po kompiuteriuką – Kauno rajono penktokams
Šiais metais A. Guogos paramos fondas prisideda prie projekto „Kompiuteriukai vaikams“, kurio tikslas – specializuotais „microbit“ kompiuteriukais aprūpinti visus Lietuvos vaikus.
„Ši programa gerokai įsibėgėjusi, bet labai džiaugiuosi, jog turėjome galimybę prisijungti ir mes. Iki gegužės mėnesio kompiuteriukais aprūpinsime visus Kauno rajono penktokus – beveik 800 vaikų. Dar trūksta apie 50 000 EUR. Mes pasiruošę padėti kiek galėsime”, – teigia fondo direktorė.
Didžiausias technologijų renginys ir pasaulio rekordas
Šiemet A. Guogos paramos fondas jau ketvirtą kartą organizuos didžiausią Baltijos šalyse moderniųjų technologijų ir verslumo renginį #Switch!, kuris nuolat auga. Praėjusiais metais jame apsilankė daugiau nei 15000 žmonių iš visos Lietuvos. Tai absoliutus rekordas. Beje, 2016 metais, šio renginio metu buvo pasiektas ir tikras Gineso pasaulio rekordas. 712 mokinių iš visos Lietuvos, kurių amžius 7-13 metų, mokėsi programuoti ir tai buvo pripažinta didžiausia programavimo pamoka pasaulyje.
„Lietuva jau ne kartą parodė, jog susivienijusi gali daug padaryti. Tos vienybės apraiškų kasdienybėje vis daugiau. Aš kviečiu visus žmones prisidėti prie fondo misijos įgyvendinant vaikų technologinio ir inovacijų švietimo programas. Keiskime Lietuvą kartu”, – sako Antanas Guoga.
Skirkite 2% nuo GPM vaikų technologiniam ugdymui
Atėjus pajamų deklaravimo metui pradedame svarstyti, kam skirti 2 proc. nuo savo gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Nelikite abejingi mūsų vaikų ateičiai ir jų technologiniam raštingumui. Prisijunkite prie A.Guogos paramos fondo misijos ugdyti mažuosius ir skatinti jų kūrybiškumą. Fondui 2 proc. nuo GPM galite skirti internetu arba atsispausdinę formą. Daugiau informacijos kaip ją pildyti rasite čia.
Straipsnis finansuojamas A. Guogos paramos fondo lėšomis.
