Verbų sekmadienis katalikiškame pasaulyje dar yra žinomas kaip palmių sekmadienis, mat italai į bažnyčią nešasi palmių šakeles. Lietuvoje palmių nerasite, tad karaliauja kadaginės verbos, kurių išmesti – nevalia. Kadagys, anot žolininkų, turi begalę teigiamų savybių.
„Į verbas senovės lietuviai dėdavo tai, ką tuo metu būdavo galima rasti gamtoje. Vienas iš tokių augalų – kadagys. Dar dėdavo pušies ir eglės šakeles“, – apie verbas pasakoja lektorius vaistininkas-žolininkas Marius Lasinskas.
Teigia, kad gali apsaugoti ir nuo piktųjų dvasių
Kadagys, pastebi pašnekovas, visais laikais buvo laikomas stebuklingu augalu. „Jis žaliuoja visus metus, turi dezinfekuojančių ir valančių savybių. Buvo tikima, kad kadagio šakelė, ypač pašventinta, veikia kaip apsauga nuo matomų ir nematomų svečių“, – sako M. Lasinskas. Matomais svečiais jis įvardija peršalimus, gripą.
Tokių sveikatos nemalonumų, anot žolininko, galima išvengti geriant kadagių arbatą. „Nesvarbu kokią arbatą verdate, galite į puodelį įdėti nedaug kadagio. Sakoma, kad šventinto augalo užtenka tik gabalėlio. Senovėje žmonės turėdavo visada surištą kadagio šakelę. Susirgę jie gerdavo arbatą ar užkišdavo už durų tą kadagio šakelę ir manydavo, kad taip apsisaugo“, – kaip senovės lietuviai naudojo kadagį pasakoja M. Lasinskas.
Net ir dabar tikintiems asmenims M. Lasinskas pataria pasmilkinti kadagį. „Kadagys apvalo. Jis gali būti naudojamas medicinoje, bet gali būti naudojamas ezoterinėje plotmėje, jei žmogus tuo tiki. Yra dalykų, kurių žmogus plika akimi nemato, bet tai visada alsuoja šalia. Tai primena Vėlinės. Jei jautiesi nepatogiai, o priežasties tam nėra, tada gali pasmilkinti kadagį. Nenoriu sakyti, kad ligos atsiranda dėl nežinomų priežasčių, bet visose religijose tikima, kad yra nematomas pasaulis“, – sako pašnekovas.
Pašnekovas tikina, kad jei žmogus tiki, kad augalai veikia, tada verba tikrai padės apsisaugoti. „Jei žmogus tikintis, o verba pašventintas, tai tokiam žmogui yra lengviau gyventi, nes jis žino, kad kažkas yra už jį aukščiau ir jis gali kreiptis pagalbos. Verbos pašventinimas nėra tiesiog aktas, jis turi prasmę ir tikinčiam žmogui tai gal 50% geriau suveiks“, – įsitikinęs M. Lasinskas.
Natūralus antibiotikas
Tačiau net ir netikintiems, anot žolininko, kadagio augalas turi ką pasiūlyti. „Kadagys turi antiseptinę savybę. Galima sakyti, kad kadagys – natūralus antibiotikas. Net pasivaikščiojus kadagyne yra jaučiamas palengvėjimas“, – tikina M. Lasinskas. Anot pašnekovo, verbų rišime populiaraus augalo arbata palengvina kvėpavimą, stiprina imunitetą.
„Visą žiemą yra renkami kadagio spygliai. Ir visą žiemą vietoj nereceptinių peršalimui gydyti skirtų vaistų galima gerti kadagių arbatą. Dėl gerųjų kadagio savybių senovėje žmonės kramtydavo kadagio spyglius, juos dėdavo į gyvulių pašarą“, – sako pašnekovas ir pastebi, kad kadagių spyglių kramtyti nereikėtų, jei yra padidėjęs skrandžio rūgštingumas.
Viena iš svarbiausių kadagio savybių, anot žolininko, yra tai, kad jo sudėtyje yra bakterijas ir virusus naikinanti medžiaga fitoncidas. Taip pat M. Lasinskas pamini ir kadagio uogas. „Jos gerina regą. Sakoma, kad suvalgius dvi uogas prašviesėja dešinė akis, o suvalgius dar dvi – kairė. Jos ir virškinimą gerina bei yra geras prieskonis“, – tikina žolininkas.
M. Lasinskas pasakoja, kad ir kiti į verbas dedami augalai yra ne ką prastesni. „Pušis ir eglė savo savybėmis yra panašūs į kadagį. Peršalus galima ir iš jų darytis arbatą. Galima ir voneles darytis, jei kamuoja reumatiniai skausmai“, – dalina patarimus M. Lasinskas.
Blindės, iš kurių dažnai būna gaminamos verbos, anot M. Lasinsko irgi turi gydomųjų savybių. „Mūsų protėviai naudojo viską ką rasdavo gamtoje. Ne išimtis ir kačiukai. Tai yra natūralus aspirinas. Karklas, blindė tinka gydyti uždegimus, padeda nuo skausmo ar net suskystina kraują. Galima gerti ir kačiukų arbatą, mat šiuose augaluose kaupiasi acetilsalicio rūgštis. Jei pavasarį peršalote, išgerkite kačiukų arbatos“, – įsitikinęs žolininkas.
Žoleles geria pagal mėnulio fazes
Anot jo, svarbiausia žinoti receptus, kurie dažniausiai yra labai paprasti. „Reikia nedidelį kiekį žolelių užpilti karštu, bet neverdančiu vandeniu. Maždaug 75-90-ies laipsnių karščio ir uždengus palaikyti. Jei augalas yra spygliuotis, teks palaikyti ilgiau, gal net per naktį. Spygliai nėra kaip mėtų lapai ir gerųjų savybių neatiduoda per 10-imt minučių. Kačiukai gali pabūti užplikyti 10-imt minučių, o liepų žiedai, kad ir 5-ias“, – teigia vaistininkas-žolininkas.
Ir nors receptai yra paprasti, anot M. Lasinsko, žolelių gėrimo tradicijos turi savo taisykles. „Jei geriate vieną žolelę, tarkim, kadagį, tada reikia arbatą gerti septynias dienas ir daryti trijų dienų pertrauką. Viskas yra pagal mėnulio fazes. Per priešpilnį geri, o per delčią – ne. O jei geri žolelių mišinį, tai reikia jį gerti 21-ą dieną ir daryti 7-ių dienų pertrauką“, – sako žolininkas.
Tokia tvarka, anot pašnekovo, yra dėl kelių priežasčių. „Viena iš jų yra dėl mėnulio fazių. Mūsų protėviai mėnulį labai stebėjo. Mėnulio fazės veikia kraujotaką. O kita priežastis yra dėl efekto. Būna žmonės pageria žoleles dvi dienas ir pyksta, kad nėra efekto. Reikia laiko, kad susikauptų organizme tam tikra žolelių dozė. Tai yra labai individualus reikalas“, – įsitikinęs pašnekovas.
Žolininkas primena ir tai, kad kai kuriems žmonėms žolelės gali sukelti alergiją. „Žmogus gali būti alergiškas iš prigimties. Todėl rekomenduoju pradėti vartoti žoleles nuo mažesnio kiekio. Pavyzdžiui, arbatą užsiplikyti naudojant ne šaukštelį žolelių, o pusę. Jei gaminatės tepaliuką, patepkite jį ant riešo ir pažiūrėkite, ar jus beria“, – siūlo M. Lasinskas.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
