Įsivaizduokite, kad pasistatėte ir palikote automobilį įkalnėje, tačiau sugedo jūsų vairuojamos transporto priemonės stovėjimo stabdys. Jūsų mašina pradėjo riedėti, trenkėsi į už jos stovėjusią kitą transporto priemonę, o ši dar į kitą.
Kyla klausimas: ar tai eismo įvykis? Juk automobilio niekas nevairavo, o taip pat, kurios transporto priemonės vairuotojas privalės atlyginti padarytą žalą? Susidariusią situaciją aiškina draudimo bendrovių atstovai Lietuvoje.
Žmogiškasis faktorius arba netvarkingas automobilis
„Dažniausiai automobiliai nuo kalno nurieda, jei nebūna įjungtas stovėjimo stabdys. Todėl vairuotojai palikdami automobilį ant kalno ar nuokalnėje turėtų nepamiršti patikrinti, ar nepamiršo įjungti stovėjimo stabdžio.
Vis tik, jei automobilis nurieda nuo kalno, tai tokios situacijos kaltininku tampa vairuotojas, kuris nepasirūpino, kad jo transporto priemonė nenuriedėtų ir nesukeltų grėsmės kitiems eismo dalyviams. To reikalauja ir Kelių eismo taisyklės (KET). Žalą tokio įvykio atveju atlygina valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu apdraudusi bendrovė“, – aiškina ERGO draudimo bendrovės žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas.
Anot draudiko, atvejai, kai įkalnėje ar nuokalnėje pastatytas automobilis pradėjo slysti yra susiję su žmogiškaisiais faktoriais arba netvarkinga transporto priemone.
„Verta atkreipti dėmesį, kad per naktį susiformavęs plikledis nesusidaro po stovinčio automobilio padangomis. Taigi, sunkiai tikėtinas scenarijus, kad automobilis lyg niekur nieko galėtų imti ir nuslysti“, – sako R. Bieliauskas.
Kiekvienas įvykis – atskira istorija
Pasak ADB „Gjensidige“ Transporto kompleksinių žalų skyriaus vadovo Modesto Žilionio, kiekvienas eismo įvykis yra atskira istorija su dešimtimis niuansų, todėl tokią situaciją galima vertinti tik teoriškai.
„Nors įvykio metu už automobilio vairo niekas nesėdėjo, tai traktuojama kaip eismo įvykis, nes jame dalyvavo judanti transporto priemonė, o žalą turėtų atlyginti draudikas automobilio, kuris dėl vienokių ar kitokių priežasčių nuriedėjo ir trenkėsi į kitas transporto priemones.
Šioje situacijoje svarbus momentas yra tai, ar automobilio, kuris nuriedėjo vairuotojas valdė/pastatė į stovėjimo vietą techniškai tvarkingą transporto priemonę ar netvarkingą. Bet tai aktualu tik dėl draudimo išmokos išieškojimo regreso tvarka iš tos transporto priemonės valdytojo aspektu“, – sako specialistas.
Žiemiška situacija
Pamodeliuokime dar vieną situaciją. Dėl susiformavusios ypatingai slidžios kelio dangos įkalne arba nuokalne riedantis automobilis pradėjo slysti ir atsitrenkė į kitą automobilį, o šis dar į kitą mašiną. Kurio automobilio draudimas privalės atlyginti nuostolius?
„Jei važiuojama, kuomet ant kelio susiformavęs ledas ar plikledis, tai laikoma tipiniu eismo įvykiu. Tokiu atveju, kuomet automobilis dėl slidžios kelio dangos atsitrenkia į kitus automobilius, tai nukentėjusiems patirtus nuostolius atlygina kaltininko transporto priemonę apdraudęs draudikas“, – teigia R. Bieliauskas.
Anot M. Žilionio, praktiškai vertinti tokią situaciją būtų galima detaliau išsiaiškinus visas aplinkybes, tačiau toks atvejis yra praktiškai identiškas anksčiau aptartai situacijai, su viena išlyga.
„Tai analogiškas atvejis. Žalą kitų transporto priemonių savininkams turi atlyginti to automobilio draudimo bendrovė, kuris slydo ir sukėlė eismo įvykį, tačiau šioje situacijoje negalioja regreso teisės galimybės į transporto priemonę valdžiusį asmenį“, – aiškina draudikas.
Draudimo bendrovių atstovai sutaria, kad tokie eismo įvykiai pasitaiko labai retai, tačiau niekas nėra apsaugotas nuo galimų rizikų, todėl yra pravartu žinoti visus draudimo aspektus.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
