Su portalu „Kas vyksta Kaune“ susisiekė anonimu panoręs išlikti kaunietis. Jis nusprendė su portalo skaitytojais pasidalinti jo metų pabaigą apkartinusia istorija. Vaikinas pastebi: „nemanau, kad tokie dalykai turėtų dėtis Kaune.“
Pastaruoju metu pasaulyje ir Europoje vis populiarėja keleivių pevežėjimo paslaugos tokios kaip „Uber“,“Taxify“ ir kitos. Vasarą draugas pasiūlė ir man išbandyti šią paslaugą. Pirmas kartas ir iškart siurprizas.
Išėjęs pasitikti atvažiavusio vairuotojo matau manęs atvažiavusį „Citybee“ automobilį. Įsėdus dar didesnis siurprizas – jį vairuoja KTU studentas iš egzotiškosios Indijos. Visą kelionę bendraujame apie jo įspūdžius Kaune, kas jam čia patinka, nepatinka, bandau pristatyti savo gimtąjį miestą. Kiek vėliau teko važiuoti su studentu iš Sirijos, jis papasakojo apie savo šeimą likusią karo zonoje Alepe.
Buvo dar daugiau kelionių su studentais kuriems „Taxify“ yra puiki proga užsidirbti ir neprašyti pinigų iš tėvų. Verslininkais, kurie vairuodami pailsi nuo įtempto darbo ar užmezga naudingų kontaktų (vienas iš jų vairavo 2012 metų 5 klasės BMW!) Tad po tokių smagių, įdomių ir, lyginant su tradiciniais taksi, net iki 2 kartų pigesnių kelionių, kilo noras išbandyti save vairuotojo vietoje. Progai laisvu laiku pasivažinėti po savo mylima miestą Kauną, pabendrauti su nepažįstamais žmonėmis (pokalbiai dažniausiai būna įdomūs abiems pusėms), svečiams iš kito miesto ar studentams užsieniečiams parodyti miestą, papasakoti jo istoriją ir pristatyti mūsų kultūrą buvo sunku atsispirti. O ir papildomi pinigai „prisidurti“ prie algos – viliojantis pasiūlymas.
3 mėnesius viskas buvo labai smagu ir patiko. Draugams gyriausi, kaip džiaugiausi neveltui praleistu laisvu laiku. Iki šios nakties…
Penktadienio vakaras – visai neblogas. Nemažai užsakymų, o klientų nuotaiką šventiška, tad ir kelionės smagios. Tačiau nuo 23 valandos vakaro užsakymų sumažėjo. Apie 2 valandą nakties jau važiavau namo ilsėtis. Bet pakeliui gavau užsakymą ir nusprendžiau jį priimti. Klientas iškvietė į Kęstučio gatvę, prie fontano (populiari vieta savaitgalio naktimis).
Kartą iš klientės buvau girdėjęs istoriją, kaip jos į tą pačią vietą atvažiavūsį „Taxify“ vairuotoją užpuolė taksistai ir jis išsigandęs pabėgo. Tuomet pasidarė keista ir pagalvojau – laukiniai devyniasdešimtieji, kuomet fizinis susidorojimas su verslo konkurentais buvo kasdienybė, jau seniai praeityje. Tampame gražiu ir moderniu miestu, kuris gražėja ne dienom, o valandom. Net aštriadantis interneto komentatorius Liudvikas Andriulis (kuriam Kauną pristatyti teko ir man) gyrė ir žavėjosi mūsų miestu. Deja…
Atvažiavus priimti kliento, jo dar nebuvo, tad nusprendžiau nelaukti vietoje, kurioje draudžiama sustoti. Pamačiau kaip į taksi atsisėda kitas klientas ir šis išvažiuoja. Aš atsistojau į tą pačią vietą ir laukiau, kol mano klientas pasirodys.
Pasirodo, Kęstučio gatvės atkarpa prie parduotuvės „Maxima“ yra neoficialiai rezervuota tik taksi vairuotojams. Keista, nes jokio perspėjamo ženklo apie tai nėra. Ir mokantis vairuoti apie tokias taisykles neteko girdėti. Netrukus prisistatė vyriškis, pamaniau, kad tai mano klientas. Klydau…
Atsidarius langą paklausti ar tai jis, prasidėjo necenzūrinių žodžių tirada su raginimu važiuot iš čia. Jam atsakiau, kad netrukus ateis klientas ir išvažiuosiu. O ir kelio ženklas toje vietoje rodo, kad parkavimo vieta skirtą visiems. Po mano žodžių, rusišką žargoną palydėjo pirmas smūgis. Ačiū bokso treneriui Daugirdui Šemiotui, jo pavyko išvengti. Antras smūgis buvo taiklesnis ir pataikė man į pakaušį. Nusprendžiau nesivelti į didesnį konfliktą ir pasitraukti, nes taksistų buvo bent penki, o aplinkinių žmonių kaip tyčia tuščia. Tuomet kitas taksistas prabėgdamas spyrė į mano automobilį, konfliktiškas „dušmanas“ dar metė iš kažko į langą.
Tuomet sustojau stotelėje priešais „Maxima“ ir paskambinau policijai. Pareigūnų teko palaukti. Savaitgalio vakaras, greitosios pagalbos neprireikė, tad iškvietimas neskubus. Kol laukiau pareigūnų, nuotykiai tęsėsi. Atėjo mergina į pirmą eilėje stovėjusį taksi, bet jai pasakė sėsti į paskutinį eilėje ( mano užpuoliko auto), matyt 90-tųjų „dušmanų“ solidarumas. Šie išvažiavo. Gerai kad spėjau policijai perduoti valstybinius numerius ir įvykis buvo užfiksuotas. Tuomet herojus, spyręs į mano automobilį, priėjo arčiau, su telefonu rankose. Man išlipus jis dar rėžė: „Mes vistiek tave pagausim, ir niekur nedink, mes iškvietėm policiją“. Pareigūnai atvažiavo gan greitai. Jiems papasakojus situaciją išaiškėjo, kad jei miesto centre užpuolamas žmogus ir nėra sveikatos sutrikdymo, gresia tik smulkus chuliganizmas…
Aš tikiu, kad ne vis taksi vairuotojai yra tokie pikti ir agresyvūs. O daugeliui vairuotojų, tai pagrindis pragyvenimo šaltinis, iš kurio jie maitina savo šeimą. Tačiau abejoju, ar kada rizikuosiu savo sveikata sėsdamas į gatvėje stovintį taksi automobilį. O gal vairuotojas dar vienas lunatikas, kuriam šiandien pilnatis.
Ir pabaigai, taksi įmonėms prieš priimdami vairuotojus į darbą atlikit psichologinį testą. Nemanau, kad jūs norite rizikuoti savo vardu ir reputacija, dėl tokių išsišokėlių.
