Lietuvoje daugiausiai girtauja vyrai, bet labiausiai dėl to kenčia ne jie patys (nevertinant žalos sveikatai), o jų žmonos, vaikai ir mamos. Kaip teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkė Ilona Tamutienė, girtaujančiojo šeima susiduria su asocijuota stigma, su kuria visuomenėje gyventi yra labai sunku.
[galerija kiek=”8″]
Kaip išsivaduoti iš uždaro rato?
Geriantį asmenį vis dar įprasta palikti šeimos atsakomybei. Tipiškas pavyzdys: girtą vyrą kas nors parveža, įstumia pro buto duris ir jau šeimos reikalas, ką su juo darys žmona, kaip reaguos vaikai, ar, galų gale, kokie konfliktai ar ginčai įvyks už keturių sienų. Tokia perkelta atsakomybė už geriančiojo elgesį kitiems šeimos nariams juos pasmerkia gyventi gėdoje ir skausme.
Kauno miesto Savivaldybės programos „INICIATYVOS KAUNUI“ parama padeda žengti pirmuosius žingsnius kovojant su alkoholio žalos padariniais ne tik patiems geriantiems, bet ir kenčiantiems dėl to, kad jų artimoje aplinkoje vartojamas alkoholis. Viena iš tokių iniciatyvų – 2017 m. Kauno arkivyskupijos Šeimos centre vykdytas projektas „Psichosocialinė pagalba riziką patiriantiems asmenims ir jų šeimoms, taikant inovatyvius krizių įveikimo modelius Kauno mieste“.
V. Tamutienės atlikto tyrimo duomenimis, girtavimo problema mieste aktuali net 86 proc. socialinės rizikos šeimų. Tikimasi, kad šias problemas padės išspręsti socialiniai darbuotojai, tačiau alkoholizmas yra ne tik socialinė, bet ir medicininė problema. Šios problemos sprendimas neretai panašus į Sizifo darbą, kurį galima apibūdinti užburtu ratu: „užgėrimas – pagerėjimas – užgėrimas“. Todėl svarbu ne tik „gaisrų gesinimas“, bet ir prevencinės priemonės.
Mokymai – suaugusiems, terapija – vaikams
Krizinėje situacijoje esančioms ir su įvairiais sunkumais susiduriančioms šeimoms tėvystės įgūdžių mokymus vedė doc. dr. Nijolė Liobikienė ir doc. dr. Jorūnė Vyšniauskytė-Rimkienė. Jų metu tėvai sužinojo, kaip kurti ir palaikyti santykį su vaiku, susipažino su vaikų drausminimo būdais bei paauglystės iššūkiais ir dovanomis.
Vaikai iš girtaujančių šeimų dalyvavo tapybos ant vandens (Ebru) užsiėmimuose, kuriuos vedė VšĮ Meno terapijos ir socializacijos instituto VYTA darbuotoja Rita Klevinskienė. Pasirodo, net ir nemokant piešti galima nutapyti nuostabų paveikslą.
Taikant šį inovatyvų darbo metodą vaikai, gyvenantys girtavimo, smurto, nepriežiūros akivaizdoje, galėjo nutapyti savo pasaulį vandens paviršiuje, geriau pažinti save ir kitus. O labiau atsiverti, patirti besąlyginę meilę jiems padėjo kaniterapijos užsiėmimai.
LSMU Kinologijos centro Profesionalios kaniterapijos tarnybos specialistės su sertifikuotais šunimis suteikė vaikams daug teigiamų emocijų. Tyrimais įrodyta, kad šunų terapija turi teigiamą poveikį žmogaus fizinei bei psichinei sveikatai, padeda ugdyti pagrindinius pojūčius, lavinti dėmesio koncentravimą, o tai svarbu vaikams, gyvenantiems girtaujančioje aplinkoje.
Šeimoms – kompleksinės paslaugos
Pasak Kauno arkivyskupijos Šeimos centro priklausomybių konsultantės Virginijos Blaževičienės, jeigu gydytis alkoholikas nenori, pagalbą reikia suteikti geriančiojo artimiesiems, kurie dažnai patiria ne tik akivaizdų fizinį smurtą, bet ir sunkius psichologinius išgyvenimus.
Viena iš pagalbos formų – savitarpio paramos grupės (Al-Anon, SAV, Alateen). Tačiau dažnai reikalingos ir profesionalų konsultacijos, kurios projekto dėka nemokamai buvo teikiamos Kauno arkivyskupijos Šeimos centre. 2018 metais bus vykdoma nauja priemonė „Kompleksinės paslaugos šeimai“ – todėl pradėta veikla neliks tik ataskaitose, o bus tęsiama ir tobulinama.
