Kas pasakė, kad norvegų kalbos ir kultūrinių ypatumų galima mokytis tik auditorijoje? – retoriškai klausia Vytauto Didžiojo universiteto norvegų kalbos dėstytoja Jolita Ančlauskaitė. Degdama meile savo darbui ir gyvūnams jaunoji specialistė sumanė sujungti šiuos du dalykus į vieną.
Paskaitų metu dažnai kalbėdama apie Norvegiją, kuri pasižymi socialiniu atsakingumu ir rūpesčiu ne tik savo žmonėmis, bet ir gyvūnais, pasiūlė savo studentams to paties mokytis ne tik teoriškai, bet ir praktiškai. Ir ne be kaip, o nuvykus į vieną iš Kauno rajone, Užliedžių kaime esančių gyvūnų prieglaudų „Nuaras”. Sulaukusi didelio susidomėjimo ir palaikymo ėmėsi idėjos įgyvendinimo.
Kaip pasakojo idėjos sumanytoja, pagrindinis tikslas nebuvo tik pabūti socialiai atsakingais ir nuvažiuoti pabendrauti su beglobiais gyvūnais ar nuvežti jiems maisto. „Jei negali pasiimti benamio gyvūno į namus, tai gali jį bent paglostyti, pavedžioti, su juo pabėgioti. Gyvūnų prieglaudoje išglostėme visas kates ir vedžiojome lauke šuniukus. Svarbu buvo ir fotosesija, o vėliau, žinoma, šių gražių nuotraukų viešinimas, kad visuomenė matytų, kiek yra nuostabių gyvūnų, laukiančių naujų, mylinčių ir atsakingų šeimininkų. O neturint galimybės jų priglausti, yra kita puiki išeitis – galima nuvažiuoti su jais pabendrauti, paglostyti, pašerti ar išsivesti į lauką palakstyti ir pamankštinti kojeles, kurios vargsta mažame aptvare su dar mažiausiai penkiais likimo nuskriaustais draugais”, – kalbėjo J. Ančlauskaitė.
Prieglaudos savanoriai pasakojo, kad gyvūnų atsiranda tiek daug, jog dažnai viename aptvare turėdami gyventi po 2, šiuo metu glaudžiasi netgi iki 6 gyvūnų.
Prieglaudos „Nuaras“ darbuotojai šiuo metu rūpinasi 171 šunimi ir 78 kate. Kad užtektų reikiamos pagalbos ir bent trupučio meilės kiekvienam gyvūnėliui, visada yra laukiami savanoriai, galintys ir norintys prisidėti prie gyvūnų gerovės. Norvegų dėstytojos Jolitos nuomone, idėja pavyko – studentai su dideliu džiaugsmu lakstė su šuneliais po snieguotus ir šlapiai klampius laukus, nejausdami nei vėjo, nei šalčio.
Dauguma taip susidraugavo su jiems priskirtais šuniukais, kad išsiskirti tapo be proto sunku. Tačiau visi kaip vienas kartojo, kad mes privalome čia sugrįžti dažniau ir dabar yra planuojama antra išvyka aplankyti draugais tapusius benamius gyvūnus.
Organizatorių inf.
