Ne paslaptis, jog dažnai žmonės grįžta kupini įspūdžių po išvykų į svečias šalis. Tačiau negalima paneigti ir to fakto, jog Lietuvos miestuose taip pat dar ne viską atrado keliauti mėgstančio žmogaus akis. Štai, pavyzdžiui, Linkuvos dvaras Kauno miesto dalyje, Linkuvoje, Šilainių seniūnijos teritorijoje. Tiesa, šioje istorijoje – dvi kontrastingos pusės, kurias pastebėjo ir į paviršių iškėlė akyli portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojai.
[galerija kiek=”4″]
Lankytinų vietų apsuptyje – kritinės būklės pastatai
„Visada smagu, kai gimtajame mieste yra neatrastų lankytinų vietų. Viena iš jų Šilainiuose esantis Veršvos kraštovaizdžio draustinis su Linkuvos dvaru. Tačiau apima didžiulis nerimas, kai pamatai tokį vaizdą…“, – entuziastingą kaunietės Editos paskojimo pradžią nutraukia kiek niūresnė nata.
Jos atsiųstose nuotraukose matomi kone kritinės būklės apleisti pastatai, stūksantys prie kelio minėtoje vietoje. Išdaužyti langai, trupančios sienos ir bene visai niekuo nedengti stogai. Kraštovaizdis išties šiurpus ir jaukumo rudenį, kai dangus gerokai apniukęs, čia nė su žiburiu nerasi.
„Kiek liko iki nelaimės? Šiuo keliu į mokyklą eina vaikai. O gal vertėtų šią vietą pasiūlyti siaubo filmų kūrėjams Holivude?“, – klausia poralo skaitytoja.
Neįrašyti į Kultūros vertybių registrą
Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio atstovė Asta Naureckaitė paklausta apie pastatus, užfiksuotus skaitytojos Editos nuotraukose, sakė, jog jie nėra įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Pasak specialistės, Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius dar 2015-aisiais raštu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, nes Lietuvos Respublikos statybos įstatyme numatyta, kad statinių naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos.
„Prašyta pagal kompetenciją patikrinti, kaip pastatų savininkai vykdo Statybos įstatymo ir kitų įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus. Savivaldybė atsakyme nurodė, kad Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu pastatai yra įtraukti į nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių 2015 m. sąrašą ir apmokestinti padidintu tarifu. Šilainių seniūnija buvo numačiusi atlikti šių statinių techninės priežiūros patikrinimą“, – komentavo pašnekovė.
Jei situacija nesikeis, gresia baudos
Išgirdę pastarąjį atsakymą kreipėmės į Šilainių seniūną Virginijų Naruševičių norėdami sužinoti, ar kritinė pastatų situacija pajudėjo iš sąstingio taško.
„Minėtų pastatų savininkai savivaldybei yra žinomi, tai – UAB „Fudo“. Savivaldybės atstovai buvo nuvykę į vietą ir surašė apžiūros aktą. Savininkams yra išsiųstas oficialus pranešimas apie jiems priklausančius apleistus pastatus. Bendrovė įpareigota imtis konkrečių priemonių, kad pastatai nekeltų grėsmės aplinkiniams“, – sakė Šilainių seniūnas.
V. Naruševičiaus teigimu, pastatų savininkai turėtų bent jau aptverti teritoriją ar kitaip lokalizuoti problemą. To nepadarius, jiems esą gresia bauda už nesutvarkytą teritoriją. „Bauda gali siekti nuo 300 iki 1500 eurų. Žinoma, tikimės, kad šią problemą pavyks išspręsti geruoju. Priešingu atveju pastatų savininkus teks „paskatinti“ baudomis, o nepadėjus ir tam, kitas žingsnis bus šių objektų įtraukimas į apleistų pastatų sąrašą, į kurį patekęs turtas apmokestinamas maksimaliu nekilnojamojo turto mokesčiu“, – paaiškino V. Naruševičius.
Pastebėjo skulptūrą, apie kurią žino retas
Nuo neguodžiančių kalbų apie riziką žmonių gyvybėms keliančius pastatus Linkuvos dvaro aplinkoje dar viena portalo skaitytoja – Indrė siūlo pereiti prie kur kas pozityvesnės reikalo pusės.
„Už Linkuvos dvaro pastato, ant šlaito, stūkso labai graži skulptūra. Deja, ji – pamiršta, apleista. Esu tikra, retas kaunietis žino, jog tokia išvis egzistuoja. Įdomu, kokia jos situacija“, – teiravosi kaunietė.
Pasak Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Sauliaus Rimo, skaitytojos atsiųstoje nuotraukoje matona Kristaus Karaliaus skulptūrinė kompozicija, priklausanti kultūros paveldo objektui – Linkuvos dvaro sodybos fragmentams. Dvaras tarpukaryje priklausė arkivyskupui Juozapui Skvireckui. Skulptūros autorė vienuolė Leonarda Šmulkštytė.
Nėra galimybės teritorijos atverti visuomenei
„Iš viso dvaro teritorijoje yra 3 skulptūros ir 2 neveikiantys fontanėliai. Šiuo metu skulptūros stovi teritorijoje, kurios statusas nėra išspręstas, sklypai prie pastatų nesuformuoti. Paprastai tariant, skulptūros yra bešeimininkės. Jų restauravimui reikalingos nemažos lėšos, bet savivaldybė jas galėtų skirti tik jei pavyktų jas perimti savo nuosavybėn ir užtikrinti, kad teritorija liks atvira visuomenei. Deja, kol kas dėl teisinių priežasčių to padaryti nėra galimybės“, – kalbėjo pašnekovas.
Šaltiniuose minima, jog Linkuvos kaimas ir dvaras pradėjo kurtis XVI amžiaus pirmoje pusėje. Per savo gyvavimą – beveik penkis šimtmečius, jo patalpos turėjo daug savininkų, tačiau visą šį laiką puoselėta aplinka nūdienoje nė iš tolo neprilygsta buvusiam vaizdui. Istorija byloja, jog anksčiau buvę gražūs paminklai dabar apaugę samanomis, apdaužyti, aprašinėti, apsupti nepraeinamais brūzgynais bei patys nuo laiko sunykę. Dvare ir jo priestate esą yra per dešimt butų, kurie yra privatizuoti ir juose gyvena šeimos. Buvo tikimasi, kad leidus privatizuoti pastatą, savininkai pasirūpins savo turtu ir aplinka, tačiau šiuo metu dvaras merdi, jam priklausianti teritorija yra apleista.
Linkuvos dvaro sodybos fragmentai plyti šiaurės vakarinėje dalyje prie Kauno vakarinio aplinkelio Via Baltica. Vietovė esą lengvai randama vadovaujantis kelio nuorodomis iš Baltų prospekto.
