Didesnės pensijos senatvėje ar tolesnis kainų didėjimas dabar? Tokį klausimą netrukus turės spręsti Vyriausybė, ketinanti įvesti naujovę – „Sodros“ įmokų „grindis“.
Dėl jų daugumai darbdavių teks mokėti didesnius mokesčius už mažai uždirbančius darbuotojus, kurių skaičiuojama per 100 tūkst.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė įstatymo pataisas, kuriomis siekiama nustatyti, kad už ne visą darbo laiką dirbančius darbuotojus darbdavys mokėtų pensijų draudimo įmokas nuo ne mažesnės sumos nei minimali mėnesinė alga (MMA).
Paprastai kalbant, jeigu būtų priimtas įstatymas, už darbuotoją, kurio oficiali alga 10 ar 100 Eur per mėnesį, įmokas tektų mokėtų nuo MMA (dabar 380 Eur neatskaičius mokesčių).
Šiuo metu yra 53 tūkst. tokių darbdavių, kurie turi beveik 135 tūkst. darbuotojų, kurie dirba ne visą laiką arba ne visu etatu, rodo „Sodros” rugpjūčio mėnesio duomenys.
Tokių asmenų vidutinė alga „ant popieriaus“ yra 195 Eur. Nuo jos skaičiuojant 22,3 proc. dydžio pensijų draudimo įmoką, per mėnesį išeitų maždaug 43,5 Eur (195×22,3 proc.).
Jeigu įstatymo pataisa būtų priimta ir Lietuvoje būtų nustatyta 400 Eur MMA (dėl to jau sutarta Trišalėje taryboje), už kiekvieną darbuotoją darbdavys turėtų sumokėti 89,2 Eur pensijų draudimo įmokų (400×22,3 proc.). Taigi, darbdavio išlaidos už kiekvieną darbuotoją vidutiniškai padidėtų beveik 46 Eur.
Tiesa, tokių išlaidų nebūtų įdarbinus jaunimą iki 24 metų, pensininkus arba kitame darbe jau dirbančius asmenis. Šioms darbuotojų grupėms įstatymo pataisose numatytos išimtys.
Jeigu tas pats darbuotojas dirbs keliems darbdaviams ir pas juos visus neuždirbs MMA dydžio pajamų (tokių darbuotojų yra vos 3 proc.), įmokų nuo šios sumos nereikės mokėti nė vienam jo darbdaviui.
Vidurkis mažas, siūlomi atlyginimai – dideli
„Sodra“ neteikia duomenų, kiek kokia bendrovė turi darbuotojų, kuriems mokama alga nesiekia MMA. Vis dėlto iš skelbiamų atlyginimų vidurkių galima susidaryti bent apytikrį vaizdą.
DELFI atrinko 10 įmonių, kuriose vidutinis darbo užmokestis rugpjūtį nesiekė 380 Eur ir kurios sumoka daugiausia įmokų „Sodrai“.
Tarp šių įmonių daugiausia teikia valymo paslaugas. Tačiau taip pat yra siūlančių darbą tolimųjų reisų vairuotojams, įvairaus profilio statybininkams.
Pavyzdžiui, „RNDV Group“ pristato save kaip tarptautinę elektros instaliacijos laivuose ir plataus profilio statybos darbų įmonę. Ji turi 797 darbuotojus, kurių oficialus vidutinis atlyginimas yra 319 Eur „ant popieriaus“.
Kita vertus, bendrovė specialistams siūlo darbą už kur kas didesnį atlygį. Tarkime, statybos darbų vadovui Lietuvoje žadama mažiausia 1 tūkst. Eur, o tinkuotojui Nyderlanduose – 1,6 tūkst. Eur „į rankas“.
Panašiai skambančios tarptautinių pervežimų bendrovės „Eurotransport24“ ir „Eurocargo24“ abi turi per 300 darbuotojų. Jiems mokama vidutinė alga „ant popieriaus“ nesiekia 350 Eur per mėnesį.
Tačiau, pvz., internete galima rasti „Eurocargo24“ darbo pasiūlymą vairuotojui, už „495 Eur (mažiausias) arba 1303 Eur (vidutinis)“ atlyginimą.
Didesni mokesčiai – didesnės kainos?
DELFI nepavyko susisiekti su pirmojo penketuko bendrovėmis – kai kurios iš jų atsisakė pakomentuoti, ką mano apie siūlomas įstatymo pataisas, kitos iš viso nesureagavo.
Bendrovė „Asistentai“ sumoka mažiau įmokų, nes turi 279 darbuotojus, kurių vidutinė alga – 70 Eur „ant popieriaus“. Ši įmonė siūlo įvairų trumpalaikį darbą – pvz., renginių metu montuoti scenas, dirbti rūbinėse, platinti reklamą.
Įmonės generalinis direktorius Egidijus Juzikis DELFI pasakojo, kad jo įmonei siūlomos įstatymo pataisos daug įtakos neturės, tačiau kitoms bendrovėms gali padidėti išlaidos, dėl ko šios bus priverstos didinti paslaugų ar prekių kainas.
„Pas mus studentai dirba laisvu grafiku. Kiek kas nori, tiek tas užsidirba – vieni daugiau, kiti mažiau. Kas kada nori, tas tada ateina. Patinka renginys – dirba, nepatinka – nedirba, kiti dirba.
Mūsų įstatymas nelabai paveiks, nes visi mūsų darbuotojai studentai, o kiek prisimenu, įstatymo projekte parašyta, kad nebus taikoma iki 24 metų. Pažiūrėjome, kad pas mus vyriausias darbuotojas yra gal 23 metų. Tai kol kas ir nelabai jaudinamės, nebent dar kažką pakeis“, – komentavo direktorius.
Vis dėlto jis nepritartų siūlomoms įstatymo pataisoms, nes dėl jų daug kam padidės išlaidos:
„Aišku, kad tai kirs ne tik mano veiklos sričiai. Manau, daugiau yra tokių sričių. Nėra taip, kad mes kažką slepiame ar mokame vokeliuose. Yra laisvas grafikas, yra studentai, yra tokia sritis, kaip renginiai. Pvz., koncertas vyksta, jie pasiruošia prieš koncertą, po koncerto ir viskas – gal jie tą mėnesį neturi daugiau laiko dirbti ir eina į studijas. Taip ir išeina, kad užsidirba 50, 60, 80 eurų, gal 100.
Dabar MMA planuojama pakelti iki 400 Eur. Jei nuo visos šitos sumos reikėtų mokėti, tai labai padidintų kaštus, tada visi užsakovai pyktų. Iš viso to susidaro didelė piramidė.“
Verslininko įsitikinimu, „Sodra“ turėtų ieškoti tų, kas atlyginimus moka vokeliuose, o ne tų, kurie veikia skaidriai. Esą dabar iš viso neaišku, kam ir kodėl jai reikia mokėti, kur nueina tie pinigai ir kokia iš to nauda dirbantiems.
Abejonės dėl šešėlio bėglių
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas neigiamai vertina valdančiųjų planus įvesti „Sodros“ įmokų „grindis“:
„Pirma, taip didinamos įmokos mažiausiai uždirbantiems, kas prieštarauja pačios Vyriausybės deklaruojamiems planams mažinti jiems mokestinę naštą.
Antra, jeigu darytume prielaidą, kad žmonės, kurie dirba pusę etato ir uždirba mažiau už MMA tą daro nelegaliai, būdami šešėlyje, jei žmonės nuo tokių mokesčių į šešėlį pabėgo, tai nemanau, kad mokesčius dar padidinus, jie iš ten sugrįš.
Trečia, nepamirškite, kad ne visi žmonės dirbantys nepilną darbo dieną dirba šešėlyje – juk viešajame sektoriuje irgi yra dirbančių ne visą darbo dieną.“
Instituto vadovas nesutinka su argumentais, kad įmokų „grindys“ leistų labiau apsaugoti labiausiai pažeidžiamus darbuotojus – t. y. kad taip jiems būtų užtikrintos didesnės išmokos sulaukus pensijos.
„Taisyklė, kad privalai sukaupti nustatytą draudimo stažą ir tik tada tau pradedama mokėti pensija, yra valdiškas išradimas. Kad turi tiek išdirbti – tai dirbtinė, valdžios išgalvota riba. Jeigu sistemą pakeistume taip, kad pensija priklausytų tik nuo įmokų, sumokėtų per visą gyvenimą, tai gal jokio skirtumo. Gal vienais metais nieko nesumokėtum, kitais – gal labai daug, o jei apskritai nieko nemokėtum į „Sodrą“, tai ir pensijos negautum“, – svarstė Ž. Šilėnas.
Jo įsitikinimu, iš tikrųjų „Sodros“ įmoka iš tikrųjų yra mokestis darbuotojui, o ne darbdaviui.
„Jei būtų įvestos Sodros įmokų „grindys“, įdarbinti žmones už mažiau nei MMA neapsimokės. Ir jei žmogus negali įsidarbinti už didesnę sumą nei MMA, tai, tikėtina jis tikrai nedirbs ir nieko negaus – nei atlyginimo, nei draudimo, tik pašalpą“, – svarstė Ž. Šilėnas.
„Būtų galima padaryti vienodas „Sodros“ įmokas, nepriklausomai nuo pajamų – tarkime, visi moka po 100 Eur nepriklausomai, nuo to, kiek uždirba, visi gauna vienodas pensijas. Bet, spėju, politikai tada pasisakytų prieš tokią sistemą ir vadintų ją regresiniu mokesčiu. Bet juk dabar jie siūlo iš esmės tą patį – mažiausiai uždirbantys mokės aukščiausius mokesčius“, – komentavo pašnekovas.
Kam reikalingos pataisos?
SADM Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė Asta Aranauskienė pripažino, kad siūlant įvesti „Sodros“ įmokų grindis, darbdaviams padidės mokesčiai, tačiau, anot jos, gali padidėti darbuotojų algos ir jų socialinės garantijos.
Pavyzdžiui, pagal dabar galiojančią tvarką mažiau nei 12 MMA per metus uždirbantys darbuotojai nesukaupia 1 metų pensijų stažo. Skaičius asmenų, kurie išeina į pensiją nesukaupę būtinojo 30 metų stažo, pastaruoju metu vis didėjo ir dabar siekia 1/4 visų naujų pensininkų.
„Manome, kad darbuotojų atlyginimai turėtų padidėti. Bet, aišku, viskas priklausys nuo kiekvieno darbdavio požiūrio. Ministerija negali nurodyti, kiek kam turėtų didėti. Žinoma, jeigu „grindys“ yra nustatomos, tai darbdavys privalės sumokėti nuo minimalios mėnesinės algos. Tai normalu – kai žmonėms didinamos garantijos ir atlyginimas, natūraliai didėja ir įmokos. Bet jos yra žmogaus naudai.
Atrodytų, kad ne visą darbo laiką dirbantys žmonės ir neturėtų mokėti nuo visos MMA. Tačiau jei žmogus turi vienintelį tokį pajamų šaltinį ir dirba ne visą darbo laiką, bent minimalią algą turėtų gauti. Jei dirba pas kelis darbdavius, tada ne, pas kiekvieną atskirai ir ta taisyklė nebus taikoma“, – komentavo direktorė.
Ji paaiškino, kad „grindys“ įvedamos tik pensijų draudimo įmokoms, o kitų rūšių draudimui – pvz., ligos ar motinystės, tėvystės ir kt. – jos nebus taikomos. Esą tai nėra siūloma, nes administracinė našta būtų didesnė nei reali nauda gyventojams.
Išlyga dėl jaunimo iki 24 metų, o ne 29, kaip buvo kai kuriuose ankstesniuose siūlymuose, dėl to, kad tokio amžiaus jaunuoliai jau būna baigę mokslus ir yra pasirengę normaliai darbinei karjerai ir būtino stažo pensijai kaupimui.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
