Minimali mėnesio alga (MMA) nuo kitų metų pradžios turėtų didėti – dėl to sutarė Vyriausybę, darbdavius ir profesines sąjungas vienijanti Trišalė taryba. MMA padidės 20 eurų – iki 400 eurų. Šį sprendimą dar turės patvirtinti Vyriausybė.
Taryba taip pat sutarė, kad ateityje MMA didinimas bus labiau depolitizuotas ir siejamas su vidutinio atlyginimo dydžiu – ji negalės būti mažesnė nei 45 proc. ir didesnė kaip 50 proc. vidutinės algos. Minimali alga bus peržiūrima vieną kartą per metus.
Konkretus MMA santykis su vidutiniu atlyginimu bus lygus keturių didžiausią santykį turinčių Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkiui, tačiau turės išlaikyti.45-50 proc. ribą.
Būtent MMA ir vidutinio atlyginimo santykis sukėlė didžiausias diskusijas tarp darbdavių ir profsąjungų. Pirmieji norėjo, kad jis būtų kuo mažesnis, o profsąjungos – kuo didesnis, tačiau vėliau buvo rastas kompromisas.
Vyriausybė skaičiuoja, kad padidinus MMA iki 400 eurų, santykis tarp MMA ir vidutinio atlyginimo sieks apie 48 proc. Dabar šis rodiklis siekia maždaug 46 proc.
Premjero patarėjas Lukas Savickas posėdyje sakė, kad 400 eurų alga yra optimalus pasiūlymas, nes neviršys vidutinio atlyginimo augimo: MMA augs 5,3 proc., o vidutinis atlyginimas – 6,2 proc.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė posėdyje užsiminė, jog esama galimybės ateityje dar didinti MMA.
„Pagal visas prognozes, yra galimybės (MMA – BNS) didinti toliau, bet kol kas nenorėtume prisiimti didelių įsipareigojimų“, – kalbėjo E. Radišauskienė.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas Artūras Černiauskas sakė, kad 400 eurų yra per mažai.
„Skaudančia širdimi, nes 400 eurų yra labai mažai, bet mes pritarsime“, – tvirtino A. Černiauskas.
Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Jonas Guzavičius neprieštaravo MMA didėjimui iki 400 eurų: „Aš tikrai pritarčiau 400 eurų nuo sausio 1 dienos“.
Lietuvos bankas palaikė MMA depolitizavimą
Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus teigė, jog MMA turėtų būti depolitizuota.
„Kryptis yra depolitizavimas. Kalbėjimas ne tik apie absoliučius dydžius, bet ir visko matymas kontekste. Tai neturėtų būti atsitiktinis, bet reguliarus, pavyzdžiui vieną kartą per metus, peržiūrėjimas. Svarstomas ir diskutuojamas pirmiausia ekonomistų, kurie neturi savo atstovaujamos šakinės srities perspektyvos“, – posėdyje teigė G. Šimkus.
Anot jo, MMA galėtų būti susietas su vidutiniu šalies atlyginimu, santykis galėtų būti peržiūrimas, tačiau jis turėtų neviršyti 50 proc. G. Šimkus taip pat kalbėjo apie galimybes taikyti skirtingus MMA tarifus jaunimui, nes tai paskatintų jų įsitraukimą į darbo rinką.
„Mes siūlytume MMA diferencijavimą pagal amžių, nes tai yra įprasta praktika kitose valstybėse, kurios turi MMA. Amžiumi negali manipuliuoti. Jaunimas nori įsitraukti į darbo rinką, bet dažnai stokoja žinių ar išsilavinimo“, – sakė G. Šimkus.
Jis taip pat pridūrė, kad Lietuvos bankas skeptiškai žiūri į MMA nustatymo patikėjimą savivaldoms.
„Į diferencijavimą pagal regionus mes žiūrime skeptiškai. MMA yra svarstoma nacionaliniu lygiu ir tai vyksta labai sunkiai. Jeigu nuleistume šį svarstymą į žemesnį lygį, tai gali tapti dar sudėtingesniu procesu“, – tvirtino centrinio banko analitikas.
Prieš dvi savaites, pradėjus svarstyti MMA didinimo klausimą, darbdaviai ir profsąjungos prašė, kad savo nuomonę šiuo klausimu pareikštų Lietuvos bankas.
MMA didės po pusantrų metų pertraukos – iki 380 eurų ji padidinta pernai liepą.
