Nusipirkome žemės sklypą, kuriame statysime gyvenamąjį namą. Norėdami patekti į žemės sklypą, turime automobiliu važiuoti per kaimyno žemės sklype esantį bei jam priklausantį žvyrkelį, nes kito privažiavimo paprasčiausiai nėra. Kaimynas uždraudė važiuoti per minėtą žvyrkelį ir pasiūlė patiems nusitiesti aplinkkelį. Kaip būtų galima teisiškai išspręsti kilusį ginčą?
Situaciją komentuoja advokatė Raimonda Lazauskienė:
Vienas iš susidariusio ginčos prendimo būdų – kelio servituto nustatymas, prašant teismo nustatyti kelio servitutą, per kaimynui nuosavybės teise priklausantį žvyrkelį. Servituto teisė – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis svetimu daiktu arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti to daikto, dėl kurio nustatomas servitutas, tinkamą naudojimą. Servitutas nustatomas įstatymu, įstatymo nustatytais atvejais administraciniu aktu, sandoriais ir teismo sprendimu (CK 4.124 straipsnio 1 dalimi).Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.
Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismopraktika, pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą. Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų.
Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui. Turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita. Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad CK 4.129 straipsnyje reglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo atlyginimas ir teisė į kompensaciją. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad priverstinio servituto nustatymo atveju servituto nustatymo būtinumas paprastai siejamas su servituto atlygintinumu, nes civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumas, kai viena šalis, įgydama naudą, turi suteikti ekvivalentinę naudai kitai šaliai, nebent šalių susitarimu nustatyta kitaip. Kreipdamasis į teismą dėl teisės į servitutą, ieškovas turi nurodyti, kokį servitutą (atlygintiną ar ne) prašo nustatyti ir kokią kompensaciją siūlo tarnaujančiojo daikto savininkui. Tais atvejais, kai ieškinyje toks siūlymas nenurodytas, teismas gali vertinti ieškinio pareiškimą kaip ieškovo prašymą nustatyti neatlygintiną servitutą.
Pabrėžtina, kad CK 4.124 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai. Taigi, servitutas įsigalioja tik nuo jo, kaip daiktinės teisės, įregistravimo registre. Servituto registracijai yra svarbu, kad servitutas, kaip daiktinė teisė, būtų nustatytas (įstatymu, sutartimi, administraciniu aktu ar teismo sprendimu) ir būtų realus. Tai reiškia, kad servituto, kaip daiktinės teisės, registracija yra neįmanoma ir teisiškai nepagrįsta, jei registracijos metu faktiškai neegzistuoja galimybė naudotis svetimu daiktu.
Klausimus, į kuriuos pageidaujate advokatės atsakymų, galima siųsti el.paštu kaunas@kasvyksta.lt.
Dėl asmeninių konsultacijų ir teisinių paslaugų suteikimo prašome kreiptis telefonu 8 671 29151 arba atvykti į advokatų kontorą “ADVOCATERA” Kaune.
Daugiau naudingos informacijos galite rasti ir advokatų kontoros “ADVOCATERA“ interneto svetainėje www.advocatera.lt
