Jau 2019 m. priimant į universitetus ir kolegijas bus atsižvelgiama ne tik į stojančiųjų brandos egzaminų rezultatus, bet ir į metinių pažymių vidurkį, DELFI sakė švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas.
Pagal Mokslo ir studijų įstatymą, minimalūs reikalavimai stojantiesiems į aukštąsias mokyklas tvirtinami prieš dvejus metus iki rugsėjo 1 d. Taigi nauji minimalūs rodikliai stojantiesiems ministerijoje buvo patvirtinti dar rugpjūčio 30 d.
„2019 m. stojantieji į universitetus ar kolegijas turės būti išlaikę lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos, matematikos brandos egzaminus taip, kad jų įvertinimų aritmetinis vidurkis būtų ne mažesnis negu 40. Stojant į kolegijas, šių trijų valstybinių brandos egzaminų įvertinimų vidurkis turės būti ne mažesnis negu 25. Išimtis – menų studijos, į jas stojantiems vidurkis bus skaičiuojamas tik iš dviejų valstybinių brandos egzaminų – lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos“, – DELFI nurodė G. Viliūnas.
Anot jo, 2019 m. stojant į aukštąsias mokyklas taip pat bus atsižvelgiama į mokomųjų dalykų metinių įvertinimų vidurkį.
„Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis negu 7, į kolegijas – ne mažesnis negu 6“, – sakė viceministras.
Pasirodo, vidurkis bus skaičiuojamas pasirenkant penkis geriausius įvertinimus iš brandos atestato priede įrašytų aštuonių dalykų: lietuvių kalbos ir literatūros; gimtosios kalbos (baltarusių, lenkų, rusų arba vokiečių); užsienio kalbos; matematikos; istorijos arba geografijos, arba integruoto istorijos ir geografijos kurso; biologijos arba fizikos, arba chemijos, arba integruoto gamtos mokslų kurso; meninio ugdymo srities dalyko arba technologijų programos krypties dalyko, arba integruoto menų ir technologijų kurso, arba specializuoto ugdymo krypties (dailės arba inžinerinio, arba meninio, arba muzikos) programos dalyko; bendrosios kūno kultūros arba pasirinktos sporto šakos, arba specializuoto ugdymo krypties (sporto) programos dalyko.
„Kaip numatyta Mokslo ir studijų įstatyme, 2019 m. minimalūs rodikliai pirmą kartą galios ne tik stojantiesiems į valstybės finansuojamas, bet ir į mokamas studijų vietas, tiek į valstybinius, tiek į nevalstybinius universitetus ir kolegijas“, – DELFI sakė G. Viliūnas.
Ministrė vizija – trys elementai: egzaminai, pažymiai ir neformalios kompetencijos
„Rugsėjo mėnesį turime patvirtinti sąlygas 2019 m. priėmimui į aukštąsias mokyklas ir siūlymas remtis pasiekimais egzaminų metu ir kaupiamojo vertinimo integravimas – tie žingsniai, kuriuos siūlome“, – taip dar rugpjūčio pabaigoje sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Pasak jos, greičiausiai stojančiojo portfolio ateityje bus sudarytas atsižvelgiant ir į brandos egzamino rezultatus, ir į metinius pažymius, ir į neformaliais kompetencijas.
„Siūlome šiais metais pradėti nuo brandos darbo. Tai – pirmieji žingsniai link kaupiamojo balo ir realizuojant idėją, kuri buvo išsakyta, taip pat – ir peržiūrint brandos vertinimą, mažinant svorį vien egzaminų ir įvedant kaupiamąjį, kuris pasireikštų tiek vidurkiais tam tikrų dalykų, kurie kaupiami, tiek savarankiškų, neformalių veiklų kaupimu“, – aiškino ministrė.
Tiesa, ji tikino, kad kol kas nėra planuojama atsisakyti ir valstybinių brandos egzaminų. Tiesiog esą siekiama mažinti jų reikšmę, nulemiant tolesnius žmonių pasirinkimus.
„Valstybiniai brandos egzaminai leidžia palyginti pasiekimus tarp mokyklų, mokinių, bet taip pat kaupiamasis vertinimas yra vienas elementų, kuris naudojamas daugelyje šalių“, – aiškino J. Petrauskienė.
R. Karbauskio vizija: egzaminai tik leis baigti mokyklą, stojant bus žiūrima į mokymosi vidurkius, universitetai susitiks su būsimais studentais
Savo ruožtu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis DELFI redakcijoje dar kelios dienos prieš tai sakė besitikintis, kad jau 2018 m. tikimasi moksleivius į aukštąsias mokyklas priimti ne pagal jų brandos egzaminų, o pagal metinių pažymių rezultatus.
„Aš tikiuosi, kad tai pavyks padaryti – nuo kitų metų moksleiviai, kurie pabaigs mokyklas, į aukštąsias mokyklas nebus priimami pagal baigiamųjų egzaminų tvarką, kaip dabar yra. Tikiuosi, kad bus žiūrima į mokymosi vidurkius 11-os, pavyzdžiui, 12-os klasės, kaip yra Vakarų Europoje“, – dar rugpjūčio pabaigoje pranešė R. Karbauskis.
Politiko teigimu, neteisinga, jei jaunuolis galbūt puikiai mokėsi, o per egzaminus, tarkime, susirgo – tai esą tragedija vaikui. Tiesa, tokiu atveju Lietuvoje numatyta galimybė egzaminus perlaikyti.
„Mokeisi gerai, įsisavinai. Egzaminai tik patvirtintų, kad tu esi pabaigęs tą kursą, kurį turėjai pabaigti mokykloje, kad esi vertas to atestato, kurį gauni, o pažymiai būtų tavo vidurkiai“, – aiškino jis.
Pasak R. Karbauskio, Vakarų Europos valstybėse yra aukštųjų mokyklų, priklausančių geriausiųjų pasaulyje 50-ukui, kur norintis įstoti moksleivis teprivalo pateikti pažymių vidurkį ir motyvacinį laišką.
„Vieni universitetai darys susitikimus su būsimais studentais, kiti galbūt vertins motyvacinį laišką, bet visą laiką bus vidurkis“, – naują sistemą aiškino R. Karbauskis.
Vadovaujantis tokia metodika, dvyliktokai esą dar pavasarį žinos, kad yra priimti į aukštąsias mokyklas – jiems tereikės pateikti dokumentus, kad vidurinio ugdymo mokykla pabaigta, ir informaciją, koks pažymių vidurkis turimas.
Naujos gairės – ir mokytojams
Kad pokyčiams jau dedami pamatai, DELFI pirmadienį patvirtino ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Edukologijos katedros vedėjas Linas Jašinauskas.
„Ir Švietimo ir mokslo ministerijoje, ir Ugdymo plėtotės centre apie tai buvo diskutuojama, modeliuojami įvairūs variantai. Buvo sutarta eiti tuo keliu, kad tam tikras kompetencijas mokinys turėtų galimybę kaupti, kad neformaliuoju mokymosi būdu įgytos kompetencijos būtų įskaitomos, ir visa tai sudarytų tam tikrą jo galutinio įvertinimo dalį “, – aiškino jis.
Pasak pašnekovo, visai neseniai pasirodė ir J. Petrauskienės įsakymas dėl mokytojų kvalifikacijos tobulinimo prioritetų.
„Ten irgi kalbama būtent apie dalykus, susijus ir su individualizavimu, ir su diferencijavimu. Į tai kreipiamas dėmesys, duodama užuomina, kad reikalingos esminės permainos “, – sakė L. Jašinauskas.
Darbai jau pradėti
Pašnekovas priminė, kad šiemet sudaryta galimybė abiturientams rengti brandos darbą – taip galima parodyti savo stiprybę pasirinktoje srityje.
„Net ir dabartinėse diskusijose, kurios vyko rugsėjo išvakarėse, buvo diskutuojama, kas tikrinama egzamino metu – kokios žinios, gebėjimai? Kokie turi būti tikrinami gebėjimai? Lygiai taip pat buvo galvojama apie užduočių struktūrą, lygius, ką reikėtų keisti“, – pasakojo jis.
Pasak L. Jašinausko, yra svarbūs ir tie rezultatai, kurių mokinys pasiekia brandos egzamino metu, svarbu pažiūrėti ir į metinius jo įvertinimus, neatsisakytų pašnekovas ir idėjos atsižvelgti į gebėjimus, nuostatas, kurie tikrinami motyvacinio pokalbio metu.
„Kuo platesnis kompetencijų ratas įvertinamas, tuo geriau galima pažinti būsimą studentą. Manau, tam tikrus dalykus reikėtų keisti. Jei mes kalbame apie studijų trumpinimą – bakalauro laipsnio įgijimą per 3 metus, atskirų studijų programų apjungimą, platesnės aprėpties studijų programų vykdymą, studijų apjungimą, kitas permainas, savaime suprantama, kad reikėtų galvoti ir apie platesnį vertinimą, neapsiriboti tik brandos egzaminais“, – kalbėjo jis.
Pabandė leisti pasirinkti užduotis patiems
Tai, kad pokyčiai – neišvengiami, panašu ir žvelgiant į naujai siūlomas mokymosi technologijas. Pavyzdžiui, visai neseniai Valstybinis patentų biuras unikaliu išradimu oficialiai pripažino Lietuvoje sukurtą diferencijuoto mokymosi sistemą, nustatančią mokinių pasiekimų lygį ir pagal tai jiems pateikiančią individualiai pritaikytas užduotis.
„Mūsų priemonės esmė – pateikiamas turinys realiai leidžia mokytojui diferencijuoti ir individualizuoti. Tai reiškia – paskirti vaikui užduotis, kurios daugiau ar mažiau atitinka jo žinias ir gebėjimus“, – DELFI sakė „TAMO“ grupei priklausančios elektroninių mokymo priemonių (EMA) kūrėjos „E. mokykla“ ugdymo turinio grupės vadovė Jūratė Mikulevičiūtė.
Tiesa, pastebėjus, kad mokytojai ar moksleiviai tuo gali imti piktnaudžiauti – rinktis tik lengvesnes užduotis, rašyti už jas geresnius pažymius ir taip iškreipti rezultatus, pašnekovė nurodė, kad turėtume labiau pasitikėti vieni kitais.
„Mokslinių tyrimų neatlikome, tad negalėčiau pasakyti, kad rezultatai tikrai pagerėjo. Tačiau iš mokytojų girdime, kad vaikai noriai mokosi. Be to, vienas mokytojas pats įvykdė eksperimentą – leido mokiniams asmeniškai pasirinkti, kokias užduotis spręsti – lengviausias, sunkesnes ar labai sunkias. Įdomu, kad daugiausiai mokinių iš pradžių rinkdavosi sunkiausias užduotis, tik vėliau rezultatai išsilygino, jie ėmė suprasti savo galimybes“, – pasakojo J. Mikulevičiūtė.
Tiesa, pasak pašnekovės, stojimo procese atsižvelgti tik į metinius moksleivių pažymius nebūtų teisinga.
„Mano galva, šiuo metu siūlomos idėjos yra neblogos, tačiau mokyklinio pažymio kaip sverto bijoma, nes visi suvokiame, kad šiandien atskirtis tarp mokyklų yra didelė, vertinimas nėra vienodas. Ką reiškia vienoje mokykloje 10 balų ir ką kitoje? Suvokiame, kad tas dešimtukas yra skirtingos reikšmės. Mes galime išskaidyti užduotis, bet vieningų vertinimo kriterijų nėra“, – įžvalgomis dalijosi ji.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
