Prasidedant naujiems mokslo metams bendrojo ugdymo mokyklose laukiama per 29 tūkst. pirmokų, praėjusiais mokslo metais į pirmą klasę atėjo daugiau kaip 30 tūkst. vaikų. Švietimo ir mokslo ministerija skaičiuoja, kad trečius metus iš eilės pirmokų bus daugiau nei abiturientų, kurių, preliminariais duomenimis, bendrojo ugdymo mokyklose mokysis per 26 tūkst. (arba keliais šimtais mažiau nei pernai).
Iš viso, išankstiniais duomenimis, 1148 šalies bendrojo ugdymo mokyklose rugsėjį naujus mokslo metus pradės 326 tūkst. mokinių, tai 4 tūkst. mažiau nei pernai. Universitetuose ir kolegijose bendras studentų skaičius mažėja 8-iais tūkstančiais iki 116 tūkstančių.
BNS apžvelgia svarbiausias mokslo metais laukiančias naujoves.
Daugiau mokslo dienų.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė šiuos mokslo metus, lyginant su praėjusiais, pailgino 10 ugdymo dienų. Ką per jas veikti ir kada rengti papildomus užsiėmimus, palikta spręsti mokykloms ir savivaldybėms. BNS kalbinti savivaldybių vadovai sakė dar nežinantys, kaip pailgintus mokslo metus išnaudos jų ugdymo įstaigos.
„Be abejo, reikės vykdyti, nėra kito kelio, tiesiog reikia spręsti, kaip racionaliau, kaip geriau tai padaryti, kad tai būtų visiems priimtina. Yra sprendžiama, diskutuojama, bet galutinius taškus sudėsime rugsėjo pabaigoje“, – BNS sakė šią savaitę Vilniuje viešėjęs Alytaus miesto meras Vytautas Grigaravičius.
„Aš, kaip meras, nemanau, kad yra tikslinga ilginti, chaoso įvesti, aš manau, kad reikia esančią sistemą gerai atidirbti: sąžiningai, kokybiškai, kad mokymas vyktų, ir užteks tų dienų, kurios yra“, – atvykęs į geltonųjų autobusiukų perdavimo savivaldybėms ceremoniją Vilniuje BNS kalbėjo Biržų rajono savivaldybės meras Valdemaras Valkiūnas.
„Manau, čia problemų tikrai nėra, mes pasiruošę įvairiomis prasmėmis, bet dar šito klausimo nesvarstėme, nes dabar yra atostogų metas. Kai rugsėjo 1 dieną sugrįš dirbti mokytojai, moksleiviai, prasidės mokslo metai ir bus priimti sprendimai (…). Mes nekvestionuojame, mes tiesiog vykdome, mes, kaip suaugę žmonės, sutinkame, jeigu vaikų klausite, tai tikriausiai nesutiks“, – savo ruožtu teigė Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis.
Lietuvių kalbos pamokos – vienodos ir lenkams, ir lietuviams.
Nuo rugsėjo visi 1–10 klasių mokiniai lietuvių kalbos mokysis pagal naujas programas, skirtas ir lietuviškoms, ir mokykloms tautinių mažumų kalbomis. 11 ir 12 klasių programos suvienodintos jau seniau. Prie vienodo brandos egzaminų vertinimo baigusiems tiek mokyklas, kuriose mokoma lietuvių kalba, tiek mokyklas, kuriose mokoma tautinių mažumų kalbomis, numatoma pereiti 2020 metais.
Brandos darbas ir kaupiamasis vertinimas.
Šiais mokslo metais abiturientai jau galės rinktis brandos darbą. Jis neprivalomas, prilyginamas mokykliniam brandos egzaminui, tačiau negali būti privalomo lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino atitikmuo. Brandos darbas rengiamas spalio–kovo mėnesiais.
Ministrė sako, kad brandos darbo įvedimas yra platesnės mokinių vertinimo peržiūros pradžia.
„Peržiūrint brandos vertinimą ir mažinant vien egzaminų svorį, įvedant kaupiamąjį vertinimą, kuris pasireikštų tiek tam tikrų dalykų vidurkiais, kurie yra kaupiami, tiek savarankiškų, neformalių, kitų veiklų portfolio kaupimu, nes tai irgi yra tie dalykai, kuriuos įgyjame per 12 metų, tai nėra vien akademinės žinios ir akademiniai pasiekimai, vieni domisi sportu, kiti domisi muzika, kiti savanoriauja ligoninėse ar dar kažkur, ir tai yra tos kompetencijos, kurios irgi lygiai taip pat svarbios siekiant tolimesnės ir akademinės karjeros“, – praėjusią savaitę pristatydama mokslo metų naujoves sakė ministrė.
Stojamųjų pakeitimai, pagal kurie didesnį svorį suteikt, pavyzdžiui, pažymių vidurkiui, anksčiausiai gali įsigalioti 2019 metais. Ministrė žada, kad nebus visiškai atsisakoma egzaminų.
Dėmesys smurto prevencijai, naujai – apie lytinį gyvenimą.
Nuo rugsėjo 1-osios visos mokyklos turės įgyvendinti patyčių ir smurto ar kitą pasirinktą prevencinę programą. Iki šiol tai darė tik kiek daugiau nei pusė švietimo įstaigų.
Tarp šių metų naujovių – ir pradedama įgyvendinti Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa. Ši programa rengta kelerius metus ir keičia ankstesnę Sveikatos ugdymo bendrąją programą. Ją rengiant bene daugiausiai prieštaravimų kilo dėl to, kaip vaikams turėtų būti pristatomi lytiniai santykiai, kontracepcija.
Be to, kartu su Krašto apsaugos ministerija parengta šalies gynybai skirta pasirenkamojo nacionalinio saugumo ir krašto gynybos dalyko programa vyresniųjų klasių mokiniams.
