Vienintelį Baltijos šalyse veikiantį geležinkelio tunelį Kaune dabar iš arti galės pamatyti ir visi norintys šalies gyventojai.
„Lietuvos geležinkeliai“ davė startą ekskursijų pradžiai po įdomiausius Kauno ir visos šalies geležinkelio objektus.
Tunelio išskirtinumas
Istorinius laikus menantis tunelis caro įsakymu buvo pradėtas statyti dar 1859 m. ir iki šiol yra vienintelis to meto tunelis atliekantis savo funkciją Baltijos šalyse.
Geležinkelietis Paulius Sabas pasakoja, kad dar XIX a. viduryje pradėtas statyti tunelis buvo baigtas per dvejus metus, o dar po metų juo jau marširavo traukiniai po Lietuvą ir aplinkines šalis.
„Tunelio statybos vyko šachtiniu būdu. Buvo iškastos 4 pagrindinės šachtos, o kiekvienai iš jų sudarytas atskiras darbininkų būrys, vadovaujamas techniko ir darbų vykdytojo. Statybos buvo baigtos 1861 m., o už metų išriedėjo pirmieji traukiniai“, – pasakoja vyras.
Kalbėdamas apie tunelio unikalumą P. Sabas įvardija vieną savybę, kuri šį išskiria visoje Europoje.
„Tai natūrali ventiliacija. Visi tuneliai Europoje turi dirbtinas vėdinimo sistemas, o dėl Lietuvoje vyraujančių Vakarų krypties vėjų, visi taršalai iš tunelio yra pašalinami natūraliu būdu“, – pasakoja geležinkelietis.
Buvo visiškai susprogdintas
Viena įsimintiniausių tunelio istorijų, pasak geležinkeliečių, įvyko dar pokario metais.
„Žmonės pasakoja, kad 1944 m. iš Lietuvos besitraukiantys vokiečių kariai siekė susprogdinti tunelį, taip siekdami sutrikdyti susisiekimą ir turėti daugiau laiko atsitraukti“, – pasakoja vyresnysis geležinkelio viršininkas Arūnas Merkevičius.
Vokiečių planas pavyko. Suradus brėžinius, tunelio šachtos buvo užminuotos 7 vagonais, pilnais trotilo.
Po sprogimo tunelis patyrė nemažus nuostolius:atsirado keturios didelės piltuvo formos duobės, kurios atsivėrė į virš tunelio esantį žemės sluoksnį. Tais pačiais metais per 1,5 mėnesio tunelis buvo atstatytas.
Geležinkelietis P. Sabas, pasakoja, kad seniau tunelis turėjo du kelius, tačiau po traukinių susidūrimo dėl saugumo buvo paliktas tik vienas.
„1963 m. įvyko traukinių avarija. Pats susidūrimas nebuvo labai stiprus, tiesiog prieš priešais važiuojantys traukiniai, prasilenkdami kliudė vienas kitą ir vienas iš jų atsitrenkė į tunelio sieną“, – pasakoja vyras.
Nemokamos ekskursijos
Pasak „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus Manto Bartuškos, žmonės galės apsilankyti ne tik Kauno geležinkelio tunelyje, tačiau ir kituose ne ką mažiau įdomesnėse vietose.
„Be Kauno tunelio žmonės dar galės pamatyti po Kauno geležinkelio stotimi esantį bunkerį, eismo valdymo centrą, lokomotyvų remonto cechą, kelių tiesimo mašinas, na ir žinoma, pačią geležinkelio stotį“ – pasakoja vyras.
Kalbėdamas kaip vyks ekskursijos M. Bartuška sako, kad bus specialiai nustatomi tarpai tarp atvykstančių traukinių. Saugumą garantuotos geležinkelio darbuotojai, kurie kartu pasakos ir visą istoriją, įdomiausius įvykius bei atsakinės į dalyviams įdomius klausimus.
Norinčių apsilankyti – labai daug
Pasak „Lietuvos geležinkeliai“ atstovo, vos tik paskelbus apie šią akciją, žmonės labai greitai suskubo užsiregistruoti į ekskursijas.
„Dabar laisvų vietų praktiškai nėra, tačiau mes ateityje tikrai ruošiamės būti atviri vis dažniau rengsime tokio tipo akcijas, todėl visi nespėję užsiregistruoti dar tikrai turės galimybių“, – sako vyras.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
