Jei anksčiau prabangiausia šeimos švente buvo įvardijamos vestuvės, tai pastaruoju metu į Olimpo viršūnes braunasi krikštynos.
Nors vis pasigirsdavo skundų, kad sumos, kurias tenka atseikėti minint šią progą – įspūdingos, baigiantis šiai vasarai žodžių nebesirenka nei švenčių dalyviai, nei organizatoriai.
Į vestuves nešė 100 eurų, krikštynose tiek atsiėjo tik drabužėliai vaikui
Anot Vilniuje gyvenančios Karolinos, pasiruošimas draugės vaiko krikštynoms jai kainavo daugiau nei dalyvavimas šios poros vestuvėse.
„Jau kai buvo mano geros draugės vestuvės, ilgai svarsčiau, kiek pinigų įdėti į vokelį. Galiausiai nusprendžiau, kad gerai jausiuosi įteikdama 100 eurų. Po kurio laiko jai gimė dukrytė, kurios krikštamote buvau paprašyta tapti“, – situaciją nupasakojo mergina.
Anot Karolinos, jau dabar matyti, kad pasiruošimas krikštynoms atsieis itin brangiai. Išlaidas, skaičiavo ji, išpučia ir šeimos tradicijos, ir prekių, paslaugų kainos. Pavyzdžiui, draugės giminėje priimta, kad krikšto mama mergaitei turi pirkti šventinius drabužėlius, įteikti sidabrinį šaukštelį, paruošti dovanėlę.
„Ar Jūs kada matėte šventinių drabužėlių kainas? Ne paprastų kelnyčių ir džemperiukų, o gražios suknelės? Maža suknelė man kainavo 60 eurų. Baisu. Papildomai dar batukai, kepurytė. Labai ilgai ieškojau ir dovanos – sidabrinio šaukštelio (vadovaujantis posakiu „gimė su sidabriniu šaukštu burnoje“), tačiau jie klaikiai – brangūs. Pats šaukštelis man kainavo 120 eurų, jį dar nuvežiau graviruoti“, – pasakojo pašnekovė.
Pareikalavo ne tik išlaidų, bet ir laiko
Maža to, Karolina tikino turėjusi pasirūpinti ir svečių užimtumu šventės metu, todėl ne vieną vakarą ji leido ieškodama pramogų, žaidimų idėjų, rūpinosi ir tam skirtomis priemonėmis.
„Man buvo labai sunku. Tai buvo kaip darbas. Aš kiekvieną vakarą dirbau, praktiškai sudarinėjau programą – rūpinausi žaidimais, užduotimis, spausdinimu, kortelėmis, dėžutėmis…“, – kalbėjo mergina.
Pasak pašnekovės, apart krikštatėvio, kuris mergaitei įteikė grandinėlę, visi svečiai mažylę sveikino dovanodami pinigų pilnus vokelius. Apie 40-50 žmonių krikštynas šventė restorane.
„Ir išlaidos šventei – dar ne viskas. Jaučiu pareigą kas kartą aplankydama kažką padovanoti, o žaislai vaikams kainuoja labai brangiai. Be 30 eurų praktiškai nieko negali įsigyti, ypač kūdikiui skirto. Nors atrodo, kad žaislai elementarūs, bet esą saugūs, apgalvoti, todėl tikrai nepigūs“, – pasakojo mergina.
Ji neslėpė neseniai sulaukusi dar vieno pasiūlymo tapti krikšto mama kitam vaikui, bet rimtai dvejojanti, ar su juo sutikti.
„Tarsi ir negaliu atsisakyti, nes tai – ne draugė, o pusseserė, su kuria bendravome kone visą gyvenimą, tikrai noriu, man tai svarbu, bet, na, labai išgyvenu ir dėl savo piniginės“, – pripažino mergina.
Už mažą maišelį popieriaus ir kelis balionus – 40 eurų
Į panašią situaciją tikina pakliuvusi ir vilnietė Agnė. Jos brolis su žmona susilaukė dukters, kurios krikšto mama paprašė būti.
„Broliui tai – pirmas vaikas, mūsų tėvams – pirmas anūkas, todėl rengiama didelė šventė. Mano supratimu, gal net kiek per didelė. Kviečiama apie 30 žmonių. Jų atveju tai – tikrai didesnė šventė nei vestuvės, nes tuokėsi jie labai paprastai, su pora liudininkų, šeima buvo pakviesta į vakarienę“, – prisiminė pašnekovė.
Išlaidų nemažai ir mergaitės tėvams, ir seneliams – šventė vyks namuose, tačiau reikia pasirūpinti maistu, pramogomis, dovanomis.
„Krikšto tėvai perka dovaną vaikui, perka arba nuomoja jam drabužėlius, yra atsakingi už įmoką bažnyčiai, labai brangiai kainuoja ir krikštynų atributika – krikštynų žvakės, mergaitės ir aplinkos papuošimai, žaisliukai“, – kalbėjo ji.
Agnė pasakojo dar visai neseniai apsilankiusi šventinių prekių parduotuvėje, kur, kaip pati sako, už popieriaus pilną maišą ir kelis balionus paliko keliasdešimt eurų.
„Kainos už tuos papuošimus yra nerealios. Išleidau 40 eurų ir išsinešiau mažą maišelį, kuriame buvo vien popierius ir keli balionai“, – tikino ji.
Agnė skaičiuoja pasiruošimui šventei jau išleidusi 200 eurų.
„Dar pirksiu ir gėlių, manikiūras, pedikiūras… Pagalvojau, kad ir mergaitės mamai reikia kažką padovanoti, nes kol kas viskas tenka vaikui. Na, broliui jau nieko nepirksiu, apsieis“, – juokėsi moteris.
Susirinko apie 60 žmonių – buvo ir muzikantas, ir baseinai, ir fejerverkai
Pasidalinti savo patirtimi sutiko ir praėjusį savaitgalį net dvejose tą pačią dieną vykusiose krikštynose dalyvavusi Kamilė. Anot merginos, vienos jų buvo pakankamai kuklios, tačiau kitos priminė iškilmingas vestuves.
„Iš karto buvo švenčiamos dviejų brolių krikštynos, todėl susirinko apie 60 žmonių, buvo užsakyti miegamieji, pirtys, baseinai, muzikantai, fejerverkai. Į bažnyčią tądien net ne visi svečiai atėjo, tik artimiausi, draugai jau rinkosi tiesiai į šventę“, – pasakojo Kamilė.
Tiesa, šiose krikštynose daug dėmesio buvo skirta ir vaikams. Į šventę jų susirinko gana daug, tad sugalvota įvairių pramogų, kaip juos užimti.
„Vestuves jie kėlė kuklesnes, jos buvo gana seniai. Krikštyti berniukai ir tėvai gyvena emigracijoje, tad tai buvo tarsi susitikimas su visais giminaičiais, draugais“, – paklausta, kaip mano, kodėl tėvai nusprendė rengti didelę šventę, kalbėjo Kamilė.
Dovana vaikui – bent 50 eurų
Ji prasitarė ilgai sukusi galvą, kokią sumą pinigų vaikams įteikti, kol galiausiai nusprendė, kad minimali riba – 50 eurų. Tiesa, mergina prasitarė girdėjusi, kad buvo ir keli nepasirašyti vokeliai, kuriuose buvo vos 20-30 eurų.
„Į tas krikštynas, kur pabuvome tik valandą – pasveikinome ir išvažiavome – nešėme 50 eurų. Aš manau, kad jei planuojama šventė, be 50 eurų geriau net neik. Man atrodo, kad negražu yra“, – savo pozicija dalijosi Kamilė.
Tiesa, buvo ir tokių svečių, kurie vaikams dovanojo žaislus, kitas smulkmenas.
Sutarė bažnyčioje nesituokti, bet vaiką pakrikštyti: kunigams – 50 eurų
Tačiau, pavyzdžiui, Jūratė sakė dukros krikštynų taip nesureikšminanti. Planuodama šią šventę ji tikino daug dėmesio skyrusi kunigų pasirinkimui, o ne šventės vietai ar svečiams.
„Mūsų krikštynos buvo mažos – dalyvavome mes, dukros seneliai ir dėdė. Po ceremonijos tiesiog nuėjome į kavinę, o grįžę namuose suvalgėme tortą. Mano vyras yra ateistas, jis nenorėjo tuoktis bažnyčioje, tad sutarėme dėl kompromiso – bažnyčioje nesituoksime, bet vaiką krikštysime. Aš esu tikinti ir man buvo svarbu pakrikštyti vaiką“, – sakė pašnekovė.
Kunigams už šventę ji prisiminė atsidėkojusi 50-čia eurų.
Kainą skaičiuoja tūkstančiais eurų
DELFI paklausta, ar iš tiesų krikštynų tradicijos keičiasi, krikštynų vedėja ir organizatorė Daiva sakė, kad abejonių dėl to nėra.
„Auga ne tik reikšmė, bet ir poreikiai – nebenorima tik prisėsti prie stalo ir pavalgyti, prašoma užimti svečius. Užimami ne tik suaugę – šoka, žaidžia, bet ir vaikams nuomojami batutai, kviečiami animatoriai, poniai. Žinokite, krikštynos panašėja į senovines vestuves. Tiesa, pastaruosius porą metų krikštynose nepageidaujamas ir alkoholis, tačiau po kiekvienų krikštynų bent du svečiai dėl to būna nepatenkinti, nes tikisi išgerti“, – pastebėjo ji.
Pasak krikštynų organizatorės, paprastai tokioje šventėje būna mažiausiai 40 žmonių, neskaičiuojant vaikų.
„Kainuoja tai daug. Vien maistas kainuoja apie 2 tūkst. eurų, apie 800 eurų – salės nuoma, o dar vedėjai, fotografai, operatoriai, pramogos, bažnyčia, dekoras… Niekada tiksliai neklausiau, bet sumos skaičiuojamos tūkstančiais eurų“, – kalbėjo pašnekovė.
Nebeneša net gėlių: visos dovanos – pinigais
Pasak jos, vaikui asmeniškas dovanas paprastai įteikia tik krikšto tėvai, kiti šventės svečiai dažniausiai dovanoja pinigus.
„Net gėlių nebeneša“, – tikino ji.
Anot krikštynų organizatorės, jei krikštynos rengiamos vaikams, pramogomis jie pasidžiaugia, bet kūdikiai paprastai keliauja iš rankų į rankas, o vakarop jie tiesiog paguldomi miegoti.
„Prisimenu vienas krikštynas, kur teko dalyvauti, o ne jas vesti, gal tai buvo ir sutapimas, tačiau atrodė kaip vestuvės prieš 20 metų. Labai keistai… Su stalų užsėdimais, malkų kapojimais… Sakykime, atgyvena. Nežinau, gal toks sluoksnis žmonių išvažiavęs ir grįžta, bet tokio kaimiško, senovinio stiliaus – pašokti, pagerti“, – paklausta, kokios šventės išsiskiria, emigrantų šventimo įpročius aptarė pašnekovė.
Krikštynų ir verstuvių kartu rengti nepataria
Tuo metu ilgametis renginių vedėjas Juozas Zavaliauskas sakė pastebėjęs, kad pastaruoju metu itin populiaru krikštynų ir vestuvių šventes jungti ir minėti jas tuo pačiu metu.
„Dabar žmonės nesituokia, prisidaro vaikų, tada susituokti nusprendžia, o kartu, jei į bažnyčia eiti, tai ir vaiką pakrikštija. Taip ir gaunasi tokia dviguba, didelė šventė“, – tikino J. Zavaliauskas.
Tiesa, jei vaikas dar nėra pakankamai didelis, tokio modelio rinktis pašnekovas nepataria.
„Neseniai buvau šventėje, kur krikštukas buvo 1,5 metų. Žinote, man gaila tos jaunosios buvo. Mama – su balta suknele, užkišta už stalo, išeiti negali, o vienas berniukas laksto lauke, kur vanduo, baseinai… Tai ta motina, jaunoji, lekia iš už stalo tą vaiką žiūrėti… Tokie dalykai – nei šis, nei tas“, – pripažino J. Zavaliauskas.
Ar prabangi šventė, ar ne, bet maistui niekada negaili
Jo teigimu, kad ir koks vestuvių ar krikštynų biudžetas bebūtų, visuomet žadą jam atima investicijos šventiniams stalui.
„Tai – šedevrai, meno kūriniai. Net paprasti žmonės, paprastos rajonų centrų, kaimų kulinarės taip padaro…“, – stebėjosi pašnekovas.
Paklaustas apie dažniausiai matomas dovanas, J. Zavaliauskas prisiminė tik vienas krikštynas, kur visi svečiai teikė daiktus, o ne pinigus.
„Yra žmonės, kurie kelia krikštynas ar vestuves, bet tikisi, kad ir jiems kažkas liks – samdo kuo pigiau, derasi iki paskutinio, kiti apie tai tiek negalvoja“, – kalbėjo jis.
Daugiau naujienų skaitykite čia.
