Miško gatvė šiomis dienomis praeiviams ir vietiniams gyventojams kelia nuostabą: iškirtus gatvėje senus medžius – vaizdas, ypač žalumos mylėtojams, iš pirmo žvilgsnio – veriantis širdį. Darbai tebevyksta, kaip šiuos pokyčius vertina kauniečiai?
Artėjant prie Miško gatvės, ausis užgula pjūklų skleidžiamas garsas, tenka stabtelėti ir apsidairyti, kaip pereiti gatvę, nes aplink – įvairūs barjerai, dirba technika, į visas puses sklinda dulkių kamuoliai. Darbai pačiame įkarštyje, rodos, lyg gatvė būtų statoma iš naujo. Šaligatvių grindinys pašalintas, klojamas naujas, kas kelis metrus darbuojasi po vieną ar kelis darbininkus su uniformomis. Vis pasigirsta jų pasišūkavimai, raginantys vienas kitam atskubėti į pagalbą.
Nukirstų medžių čia jau kelios dienos nei kvapo. Kai kur dar puikuojasi po vieną pjūklo ašmenų neparagavusį medį. Vaizdas abejingų nepalieka. Bene kiekvienas praeivis nevalingai stabteli, atsisuka, apsidairo, tarsi ieškodami, kur pradingo tiek metų Miško g. puošusi žaluma.
Gyventojai piktintis nelinkę
Tvarkymo darbams aprimus, galima pasiteirauti ir vieno kito praeivio nuomonės. Įdomu tai, kad socialiniuose tinkluose diskutuojant, ar neišsižadama to, ką kauniečiai turėtų laikyti vienu miesto simbolių – žalumos – gatvėje kalbinami praeiviai į situaciją reaguoja kur kas ramiau.
Štai garbaus amžiaus sulaukusi Teresė su savivaldybės sprendimu sako nė kiek nesiginčijanti. „Pasižiūrėkit, rodo į dar šalimais nenukirstą likusį medį, kiek šitam medžiui metų? Šiemet juk tokios stiprios audros, o medžiai – seni. Šitiek žalos pridaryti gali!“, – sako moteris. Paklausus, ar visgi negaila žalumos, puošusios Miško g. kampelius, kaunietė Teresė viliasi, kad vaizdas per laiką pasikeis. „Gal nepaliks plyno lauko, tikriausiai, naujus medžius pasodins, bus gražūs, jauni, nedideli. O šiuos senus medžius iškirto, sakyčiau, saugumo sumetimais, per audras gyventojams tikrai baugu būdavo stebėt tokius didelius siūbuojančius medžius ir baimintis, kad nenuvirstų“, – sako kaunietė.
Kita sutikta pašnekovė, studentė Monika, sako, kad kol kas vaizdas – niūrus, tačiau viskas tik laikinai. „Teko skaityti apie tolimesnius planus šioje vietoje, kad bus sodinami nauji medžiai, tai žinant, ne taip gaila ir senųjų. Pasodinus naujus medžius, koks buvo ankstesnis vaizdas, turbūt gana greitai ir pamiršime“, – neabejoja jaunuolė.
Mintimis pasidalinti minutę atranda ir dar vienas studentas Romas, sakantis, kad jei buvo priimtas sprendimas kirsti medžius, vadinasi, tam buvo svari priežastis. „Man dėl medžių kirtimo tikrai nėra pikta. Pasitikiu atsakingomis institucijomis ir jeigu jos mano, kad medžiai augti mieste netinkami ir kelia grėsmę, neturiu pagrindo reikšti nepasitenkinimą“, – sako vaikinas. Romas spėja, kad ir naujas vaizdas Miško g. gyventojų bei praeivių nenuvils: „Manau, kad pasodinti nauji medžiai estetiškai atrodys tvarkingai, bus labiau pritaikyti augti miesto centre, nei anksčiau buvę.“
Diskutuoja ir viešojoje erdvėje
Diskusijos pastarosiomis dienomis vyksta ir socialiniame tinkle „Facebook“, Kauno miesto savivaldybės puslapyje. Dalis gyventojų, taip pat besirūpindami saugumu, teiraujasi, kada ateis eilė senus medžius griauti jų gatvėse, kiti gi domisi, kiek šiems darbams įgyvendinti lėšų teks atseikėti mokesčių mokėtojams.
Kauno miesto savivaldybės „Facebook” paskyroje skelbiama, kad didžioji dalis sovietmečiu prigijusių medžių – nepritaikyti augti miesto sąlygomis, jų šaknys niokoja miesto grindinį, o nemaža dalis medžių yra ligoti. Dėl šių priežasčių buvo priimtas sprendimas medžius kirsti.
Po pranešimu paskyroje kauniečiai buvo kviečiami diskutuoti, Kauno miesto savivaldybės atstovai žadėjo atsakymus į klausimus, tačiau ne visi pasisakymai buvo išgirsti – dažnas norėjo sužinoti vykdomų darbų kaštus, tačiau į šį klausimą savivaldybė neatsakė.
Taip pat kauniečiai pastebėjo, jog yra apsiribojama tik vienos rūšies (lapuočiais) medžiais. „Kaunas žalias visuomet… tik ne žiemą! Periodas be lapų, beje, pas mus tęsiasi kone pusę metų, jokio vaizdo tuomet nei iš senųjų medžių, nei iš naujų. Ar nėra minčių pasodinti nors kiek spygliuočių, kad pagyvintų vaizdą tuomet, kai pilka ir niūru? O dar ir triukšmo pamažintų, ir lapų tvarkymo būtų mažiau,“ – po Kauno miesto savivaldybės įrašu rašė kaunietė Vaidonė.
Dėl medžių pasirinkimo priekaištų turėjo ir kiti kauniečiai. Neretas paminėjo, kad daug kur vietoj liepų vėl sodinamos liepos. „Taigi ir buvo liepos – ir dabar, sakot, bus liepos – tai kur čia tie „miesto sąlygoms pritaikyti“ medžiai?“ – teiravosi Rimas.
„Pažaislyje liepos kelių šimtų metų senumo. Nuo jų reikėjo pradėti. Šiukšlina dabar jos ten, lipčiumi akis klijuoja, viena bėda su jomis,“ – rašė kaunietė Birutė, pastebėdama, kad darbai turėtų būti vykdomi ir kitose Kauno vietose.
Savivaldybė šį pavasarį jau pasodino 750 naujų medžių, tiek pat medžių Kauno gatvėse žada pasodinti ir šį rudenį. Naujų medžių sodinimas numatytas ne tik Miško g., bet ir Vytauto pr., A. Mackevičiaus g., Panerių g., Partizanų g.
