Švietimo įstaigų vadovai bus skiriami penkeriems metams, bet kadencijų skaičius nebus ribojamas, nusprendė Seimas.
Vadovai privalės būti nepriekaištingos reputacijos ir kasmet teikti veiklos ataskaitas, jas vertins mokyklos taryba.
Už tokias Švietimo įstatymo pataisas penktadienį balsavo 70 parlamentarų, prieš buvo devyni, 11 susilaikė.
Vieni parlamentarai šias pataisas vadino žingsniu į priekį, kiti – gėdingomis.
„Mano supratimu, tai yra pavyzdinis įstatymo projektas. Jis ne tik sprendžia pagrindinę užduotį, tai yra vadovų skyrimą, bet tvarkant skyrimo tvarką, įvedant skaidrius konkursus, buvo išspręsta daugelis kitų dalykų“, – teigė konservatorius Mantas Adomėnas.
Tuo metu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Jaroslavas Narkevičius sakė, kad įstatymo pataisų svarstymas pažemino gerai dirbančius mokyklų vadovus.
„Ką mes pasiekėme? Mes pasiekėme, kad pateikimo stadijoje ir paskui pažeminome visus sąžiningai, kūrybingai, kruopščiai dirbančius įstaigų vadovus. Neva dėl vieno ar kito atvejo reikia padaryti kardinalią priemonę, nesudaryti galimybę tęstinumui gerų rezultatų pasiekiant šiai įstaigai. Tai yra apmaudu ir gėdinga“, – teigė jis.
Švietimo įstatymo pataisas inicijavo prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji siūlė, kad tos pačios valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos, išskyrus aukštąsias mokyklas, vadovu tas pats asmuo gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
Seimas išbraukė šią normą, teigdamas, kad nepagrįstai darbo netektų gerai dirbantys mokyklų direktoriai, o gerų vadovų ir dabar sunku rasti.
„Džiaugiuosi, kad parlamentui užteko išminties neužsiimti rotacija. Policijos vadovų paklauskite apie rotaciją, bijo tik vyrai pasakyti. Cirkas. Klounada. Sako, perkelsime iš vieno miesto į kitą, mažiau korupcijos bus. Vienas gyvena Šiauliuose, kitas – Kėdainiuose, juos sukeitė, o jie vis tiek važiuoja namo“, – ketvirtadienį kalbėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Valerijus Simulikas.
Parlamentarai paliko valstybės vadovės pasiūlytą normą, kad švietimo įstaigos vadovu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo.
Pagal priimtas pataisas, švietimo įstaigos vadovas, baigęs penkerių metų kadenciją, turi teisę dalyvauti tos pačios švietimo įstaigos viešame konkurse vadovo pareigoms eiti.
Jeigu pasibaigus kadencijai gerai dirbęs švietimo įstaigos vadovas atsisako dalyvauti viešame konkurse toliau eiti pareigas, esant galimybei, jam turi būti pasiūlytos iki paskyrimo švietimo įstaigos vadovu eitos arba kitos pareigos.
Seimas taip pat nustatė, kad mokyklų direktoriai kasmet privalės teikti bendruomenei ir švietimo įstaigos tarybai svarstyti bei viešai paskelbti savo metų veiklos ataskaitą. Jeigu taryba šią ataskaitą įvertins nepatenkinamai, ji turės kreiptis į švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją ir prašyti jos įvertinti švietimo įstaigos vadovo darbą. Jeigu dvejus metus iš eilės ataskaita įvertinama nepatenkinamai, privalu tokį vadovą atleisti.
Ketvirtadienį priimtomis Švietimo įstatymo pataisomis įteisinta dar viena naujovė – švietimo įstaigų vadovų rezervas. Į jį pateks asmenys, kurie atitiks švietimo ir mokslo ministro nustatytus švietimo įstaigos vadovui keliamus reikalavimus.
Priėmus pataisas, parlamentarų nuomonės kardinaliai išsiskyrė dėl politikų įtakos skiriant mokyklų direktorius. Pasak vienų, pataisos panaikino galimybę politikams kištis, kiti tvirtino priešingai.
„Visi, kurie vaikšto po savo apygardas ir vaikšto po mokyklas, pastebi vieną dalyką – kad šiuo metu daugiausia renovuotos mokyklos tos, kur direktorius priklauso vienai ar kitai partijai. Gaila, kad ta politinė jėga, kuri atėjo tam, kad šitą principą pakeistų iš esmės, dalyvauja Pandoros skrynios atidaryme. (…) Jeigu kalbame apie politizavimą aplinkos, mes tą padarėme. Manau, kad tai žingsnis atgal“, – sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Povilas Urbšys.
Tuo metu konservatorius M.Adomėnas tvirtino, kad pagaliau įvestas mokyklų depolitizavimas.
„Depolitizavimas kaip tik ir įvyko, įvedant reikalavimą, kad konkurso komisijoje nebūtų politikų, tiesioginių politinių jėgų atstovų“, – sakė jis.
Politikas taip pat pabrėžė, kad pagaliau sustiprinta mokyklų savivalda.
„Ilgą laiką buvo kalbėta apie mokyklos savivaldą, pirmą kartą tai savivaldai sudėliotos kažkokios teisės. Mokyklos bendruomenė bus gausiai atstovaujama komisijoje, kuri skiria konkurso būdu mokyklos vadovą. Kitaip tariant, mokyklos savivalda įgija realias galias, o nėra tik tuščias žodis“, – teigė M.Adomėnas.
Pagal priimtą pataisą, į konkurso vadovo pareigoms eiti komisiją po vieną narį siūlo skirti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, Švietimo ir mokslo ministerija, švietimo įstaigų ar vadovų asociacija, švietimo įstaigos socialinių partnerių atstovas bei trys narius siūlo skirti mokyklos bendruomenė. Po vieną atstovą siūlo skirti tėvai, pedagogai, mokiniai.