Seimo nežavi Vyriausybės užmojai kuo greičiau apriboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais, kai perkama prekių ir paslaugų už daugiau kaip 3 tūkst. Eur.
Šias ir daugelį kitų nuostatų apibrėžia nauji įstatymų projektai – Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo ir Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos ir su jais susiję kiti teisės aktai. Trečiadienį juos svarstė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.
Komiteto posėdyje dalyvavęs finansų ministras Vilius Šapoka teigė, kad ribojimus atsiskaitymams grynaisiais yra įvedę daugelis ES šalių. Lietuva ir Malta esą yra vienintelės bendrijos valstybės, neturinčios panašių priemonių. Be to, Graikijos pavyzdys esą parodęs, kad jos duoda apčiuopiamos naudos.
„Aš siūlau neišsiskirti iš visų šalių, kurios susiduria su šešėliu“, – pritarti projektui ragino finansų ministras.
Tačiau komiteto narių neįtikino jo žodžiai.
Kęstutis Glaveckas svarstė, kad toje pačioje Graikijoje daugelyje vietų galima atsiskaityti tik grynaisiais pinigais. Komiteto nariai taip pat atkreipė dėmesį, kad toliau nuo didžiųjų miestų finansinių paslaugų prieinamumas menksta, atsiskaityti ne grynaisiais pinigais mažai galimybių.
Bendru sutarimu Biudžeto ir finansų komiteto nariai nusprendė iki rudens nesvarstyti Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektą.
Primename, kad Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė įstatymų projektams yra pritarusi. Po komiteto sprendimo, dėl jų dar balsuos visas Seimas. Teisės aktai įsigalios, jeigu juos pasirašys prezidentė.
Jei taip nutiks, jau nuo kitų metų pradžios bus draudžiama grynais atsiskaityti ne tik už vienkartinius 3 tūkst. Eur sumą viršijančius sandorius, pvz., parduotuvėje ar turguje perkant brangesnę techniką ar nenaują automobilį.
Šis ribojimas galios ir tęstiniams sandoriams, pvz., daikto pirkimui lizingu ar būsto nuomai. Tokiu atveju pagal ilgalaikį ir neterminuotą sandorį (pvz., patalpų nuomos) mokėjimus grynaisiais bus galima vykdyti tol, kol jų suma pasieks 3 tūkst. Eur sumą.
Paprastai kalbant, jeigu šeima nuomoja butą, tarkime, už 300 Eur per mėnesį, tai grynaisiais nuomą būtų galima mokėti tik 10 mėnesių. Vėliau tektų atsiskaityti kitomis priemonėmis, pvz., internetu.
Palaikantys Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektą argumentuoja, kad jis padės sumažinti šešėlinę ekonomiką, panašūs ir dar griežtesni reikalavimai esą nustatyti ir kitose ES šalyse.
Tiesa, pripažįstama, kad tai gali turėti ir neigiamų pasekmių. Tam tikromis aplinkybėmis (pvz., nedarbo dienomis) būtų sudėtinga atlikti mokėjimus negrynais pinigais. Gyventojai ir verslas gali patirti daugiau išlaidų už bankų ir kitų mokėjimo įstaigų paslaugas. Kartais atsiskaitymas negrynais būtų sudėtingas, nes yra nustatyti el. bankininkystės ir mokėjimo kortelių operacijų limitai.
Naujame Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projekte numatyta papildomų reikalavimų.
Bene daugiausia diskusijų viešoje erdvėje sulaukė numatomi reikalavimai tikrinti tapatybę asmenų, kurie valiutos keitykloje norės nusipirkti užsienio valiutos už didesnę nei 1 tūkst. Eur sumą. Dėl to pusiau rimtai, pusiau juokais svarstoma, kad į Lenkiją lietuviai važiuos ne tik apsipirkti, bet ir valiutos pasikeisti.
Dėl numatomų pokyčių sunerimę ir kiti verslininkai – nekilnojamojo turto brokeriai, įmonių steigimo ir atstovavimo paslaugas teikiančios bendrovės ir kt.
Ne tik bankus ar kitas finansų įstaigas, bet ir valiutos keitėjus, brokerius ir kt. įstatymas įpareigos ne tik tikrinti klientų tapatybę, bet ir gauti iš kliento informaciją apie jo dalykinių santykių tikslą ir numatomą pobūdį.
Priėmus šį įstatymą būtų draudžiama vykdyti sandorius per banko sąskaitas, užmegzti ar tęsti dalykinius santykius, vykdyti sandorius, jeigu klientas nepateikia duomenų, patvirtinančių savo tapatybę, jeigu pateikia ne visus duomenis arba jie yra neteisingi, jeigu klientas ar jo atstovas vengia pateikti informaciją, reikalingą jo tapatybei nustatyti, slepia naudos gavėjo tapatybę ar vengia pateikti informaciją, reikalingą naudos gavėjo tapatybei nustatyti.
Paprastai kalbant, įgyvendinus šią nuostatą, dėl dabartinio verslo modelio ateities daug klausimų kiltų, pvz., vartojimo kreditų teikėjams. Dabar gyventojai, norintys gauti greitąją paskolą, gali per el. bankininkystę pervesti 1 ct – to pakanka jų tapatybės nustatymui, gyvai parodyti asmens dokumentą nebūtina.
Daugiau informacijos skaitykite čia.
