Chemoterapiją, radioterapiją ir kitus šiandien įprastus vėžio gydymo būdus netolimoje ateityje pakeis per pastaruosius kelis dešimtmečius gerokai ištobulinta ir šiuo metu vis aktyviau taikoma imunoterapija.
Kaip teigia Nacionalinio vėžio instituto (NVI) onkoimunologas, biomedicinos mokslų daktaras Marius Strioga, šis metodas vėžio gydyme turėtų sukelti tikrą revoliuciją.
Pasak M. Striogos, standartinis vėžio gydymas – chemoterapija, hormonų terapija, radioterapija – išlieka efektyvus ir niekuomet nepraras savo vaidmens ir aktualumo onkologijoje, tačiau ilgainiui gydymo būdų proporcijos persiskirstys ir pagrindiniais vėžio gydymo būdais taps būtent vėžio imunoterapija bei taikinių terapija. Labiausiai tikėtina, kad bus sukurtos naujos kompleksinio vėžio gydymo schemos, kurių dėka imunoterapija bus sėkmingai derinama su standartiniais (klasikiniais) vėžio gydymo metodais.
„Itin dažnai šiuo metu taikoma chemoterapija yra efektyvus gydymo būdas, bet jos metu naikinamos ne tik vėžinės, bet ir sveikos ląstelės, alinamas žmogaus organizmas. Chemoterapija dažniausiai nepadeda visiškai atsikratyti piktybinių ląstelių, nes ji veikia tik aktyviai besidauginančias ląsteles. Tačiau kiekviename navike yra ir ramybės stadijoje esančių vėžio ląstelių, kurios išvengia chemoterapijos naikinančio poveikio. Maža to, ilgainiui vėžio ląstelės gali įgyti atsparumą chemopreparatams, ypač tais atvejais, kai jos vaisto „paragauja“, bet sugeba išgyventi“, – pranešime spaudai teigia M. Strioga.
Moksliniais tyrimais patvirtinus, kad vėžys išbalansuoja žmogaus imuninę sistemą ir priverčia ją toleruoti piktybines ląsteles, kilo mintis rasti būdų, kaip grąžinti imuninei sistemai jos prigimtinę funkciją. Tokia pagalba vėžio išbalansuotai imuninei sistemai ir vadinama imunoterapija.
Pirmieji vėžio imunoterapijos būdai kaip, pavyzdžiui, gydymas alfa interferonu, pasaulyje buvo pradėti taikyti dar apie 1990-uosius. Jie naudoti gydant melanomą, inkstų vėžį, kai kurias kraujo onkologines ligas, tačiau sėkmingų rezultatų pavykdavo pasiekti tik apie 15-20 proc. atvejų.
Proveržis imunoterapijos preparatų kūrime įvyko maždaug prieš dešimtmetį. Dar labiau šioje srityje pasistūmėta per pastaruosius 3-5 metus. Vėžio imunoterapija šiuo metu jau taikoma visame pasaulyje. Rezultatai specialistams leidžia numanyti, kad po kelių dešimtmečių imunoterapija taps vyraujančiu vėžio gydymo būdu.
„Tyrimai rodo, jog imuninės sistemos dalyvavimas yra būtinas efektyviam chemoterapijos, spindulinės terapijos bei taikinių terapijos veikimui. Manau, kad ateityje mes žiūrėsime į vėžį ne tik kaip į genų mutacijų nulemtą išprotėjusių ląstelių pražūtingą veiklą, bet ir kaip į vėžio sukeltą imuninės sistemos funkcijos sutrikimą, kurio koregavimas yra neatsiejama vėžio veiklos kontroliavimo ar net visiško sunaikinimo dalis“, – pažymi gydytojas onkoimunologas.
Šiuo metu naudojamos tokios imunoterapijos priemonės kaip gydymas dendritinių ląstelių preparatais, aktyvintais ar genetiškai modifikuotais T limfocitais ar imunomoduliuojančiais antikūnais, kurie blokuoja mechanizmus, įgalinančius vėžį slopinti imuninės sistemos veiklą. Skirtingos priemonės gali būti derinamos tarpusavyje arba su standartiniais vėžio gydymo metodais.
Lietuvoje vienas iš plačiausiai taikomų vėžio imunoterapijos būdų yra gydymas dendritinių ląstelių preparatais. Pasak šiuos preparatus individualiai kiekvienam pacientui nuo 2016 m. pradžios gaminančios lietuvių biotechnologijų įmonės UAB „Froceth“ gamybos vadovo Jan Aleksandro Krasko, būtent dendritinės ląstelės vienos pirmųjų atpažįsta žmogaus organizme susidariusias piktybines ląsteles. Piktybinės ląstelės sugeba pralaužti žmogaus imuninės sistemos barjerą ir ši pradeda jas toleruoti. Pavyzdžiui, vėžys gali trukdyti dendritinėms ląstelėms atlikti savo funkciją. Tokiu atveju šioms ląstelėms reikalinga pagalba.
„Iš paciento kraujo išskyrus dendritines ląsteles, jos įsotinamos vėžio antigenais ir tinkamai subrandinamos, t.y., ląstelės išauklėjamos taip, kad aktyvintų tuos limfocitus, kurie atlieka svarbiausią vaidmenį kovoje su vėžiu. Tokiu būdu laboratorijoje padaroma tai, ką dendritinės ląstelės turėtų pačios atlikti organizme, tačiau joms to atlikti neleidžia vėžys“, – sako J. Krasko.
Šiuo metu UAB „Froceth“, bendradarbiaudama su Lietuvos mokslininkais, aktyviai vykdo įvairius mokslinius tyrimus. Vieno iš tokio tyrimo metu, kuris atliekamas su NVI, planuojama sukurti naujus vėžio gydymui skirtus pažangios terapijos imuninę sistemą moduliuojančius vaistinius preparatus.
„Esame įsteigę vienintelę Baltijos šalyse pažangios terapijos vaistinių preparatų laboratoriją. Bendradarbiaudami su Lietuvos mokslininkais siekiame plėtoti individualios terapijos sritį, kuomet ląstelių terapijos produktai gaminami konkrečiam pacientui siekiant įveikti būtent jo ligą“, – pažymi UAB „Froceth“ direktorė Agnė Vaitkevičienė.
Šiuo metu imunoterapija dendritinių ląstelių preparatais yra taikoma Lietuvoje kaip papildomas (pagalbinis) vėžio gydymas, jį tinkamai derinant su standartiniais vėžio gydymo metodais. Daugiausiai jis taikomas gydant odos melanomą, inkstų, prostatos vėžį, centrinės nervų sistemos (galvos ir nugaros smegenų) gliomas, taip pat kiaušidžių, krūties piktybinius navikus, tačiau gydytojo sprendimu gali būti taikomas gydant ir kitus piktybinius susirgimus.
Kasmet pasaulyje užregistruoja apie 14 milijonų (Lietuvoje apie 18 tūkst.) naujų vėžio atvejų.
Daugiau informacijos skaitykite čia.
