Koncernas „MG Baltic“ finansiškai rėmė Liberalų sąjūdį, nors tai daryti draudžia įstatymai, nustatė prokurorai.
Pasak Generalinės prokuratūros atstovės Elenos Martinonienės, bylos duomenimis, buvęs Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas Gintaras Steponavičius keletą kartų susitiko su „MG Baltic“ atstovu bei tarėsi dėl pinigų pervedimo, vėliau tai ir buvo padaryta.
„Vėliau buvo pervesti pinigai į tam tikras sąskaitas: tai yra ir partijos sąskaita, ir vienos viešosios įstaigos sąskaita, ir šio Seimo nario rinkimų kampanijos sąskaita“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė E.Martinonienė.
Lietuvos įstatymai draudžia juridiniams asmenims finansuoti partijas.
Prokuratūra kol kas neįvardija, kokia suma buvo pervesta, tačiau, anot E.Martinonienės, pervedimai buvo nevienkartiniai ir truko tam tikrą laiką, pradedant 2012-aisiais.
Kadangi G.Steponavičius turi parlamentaro mandatą, įtarimai jam kol kas nėra pateikti, tačiau ikiteisminio tyrimo duomenimis, jo veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip piktnaudžiavimas tarnyba. Už tai Baudžiamasis kodeksas numato maksimalią iki septynerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ketvirtadienį Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui atsiuntė prašymą leisti patraukti parlamentarą G.Steponavičių baudžiamojon atsakomybėn.
Turimi duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad šis Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys yra balsavęs dėl koncernui „MG Baltic“ naudingų teisės aktų priėmimo, teigia prokurorai.
Kreipimesi į Seimą nurodoma, kad tokie veiksmai vertintini kaip G.Steponavičiaus piktnaudžiavimas konstituciniais Seimo nario įgaliojimais, Seimo nario priesaikos sulaužymas, Seimo statuto, Politinių partijų įstatymo bei Valstybės politikų elgesio kodekso pažeidimai.
Atsakomybė už tokią nusikalstamą veiką yra numatyta Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje, numatant, kad už tai gresia nuo baudos iki septynerių metų nelaisvės. Šis tyčinis nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai.
Pagal Konstituciją, Seimo narys be Seimo leidimo negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
„Šiame ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad 2012 – 2016 metų kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narys, parlamentinės politinės partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis pirmininko pavaduotojas ir šios politinės partijos Seime frakcijos seniūno pavaduotojas Gintaras Steponavičius, priešingais Seimo nario tarnybos interesais, piktnaudžiaudamas Seimo nario tarnybine padėtimi ir turimais konstituciniais įgaliojimais, asmeniškai ne kartą bendraudamas su vieno verslo koncerno vadovu, tarėsi dėl lėšų, kuriomis neteisėtai buvo finansuota G.Steponavičiaus atstovaujama politinė partija, viena viešoji įstaiga, Gintaro Steponavičiaus paramos fondas bei šio Seimo nario rinkiminė kampanija“, – aiškina Gereralinė prokuratūra.
Vykstant tyrimui dėl politinės korupcijos, pernai teisėsauga pateikė įtarimus buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui Eligijui Masiuliui iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio paėmus per 100 tūkst. eurų kyšį už politinės partijos veikimą koncerno naudai.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) taip pat įtaria, kad R.Kurlianskis per tuometį Seimo narį buvusį „darbietį“ Vytautą Gapšį už kyšius siekė paveikti Darbo partijos narius, kad šie taip pat veiktų koncerno interesų naudai.
Byloje įtarimai pateikti ne tik R.Kurlianskiui, bet ir pačiam koncernui „MG Baltic“.
Vykstant šiam tyrimui, buvo apklausti ir kiti koncerno vadovai. Pernai rugpjūčio pabaigoje pareigūnai kaip specialųjį liudytoją apklausė jo valdybos narį Romaną Raulynaitį, o rugsėjo pradžioje – kaip specialusis liudytojas apklaustas ir koncerno prezidentas Darius Mockus.
Šis statusas byloje buvo suteiktas ir vėliau narystę Liberalų sąjūdyje susistabdžiusiems savivaldybės tarybos nariui, buvusiam Seimo nariui Šarūnui Gustainiui bei G.Steponavičiui.
Specialaus liudytojo statusas asmeniui suteikiamas, kai jis apklausiamas apie savo veiksmus, bet pagrindo įtarimams pateikti nepakanka.
Daugiau nei pusė milijardo eurų pajamų per metus gaunanti „MG Baltic“ yra viena didžiausių verslo grupių Lietuvoje. Ji valdo alkoholio, žiniasklaidos, nekilnojamojo turto, prekybos drabužiais, statybos, logistikos, informacinių technologijų, telekomunikacijų verslus.
