Portalas „Kas vyksta Kaune“ tęsia straipsnių ciklą, kuriame pateikiamos svarbios tą dieną spaudoje paskelbtos naujienos (kalba netaisyta), kurias pavyko išsaugoti Architektūros ir Urbanistikos tyrimų centro komandai. Balandžio 1-ąją 1933-ais metais „Lietuvos aidas“ aprašė didvyrišką kapitono Nurkos poelgį.
„1919 m. birželio mėn. bėgant vokiečiams iš Kauno, elektros stotis buvo pasmerkta susprogdinti. Su ja galėjo žūti ir žmonių, galėjo pelenais pavirsti žymi Kauno miesto dalis, jei ne vieno mūsų kario drąsa. Jis išgelbėjo daugelio žmonių gyvybes ir milijoninį turtą.
Vokiečiai matydami, kad reikės apleisti Kauną nespėjus visko išgrobti ir išsivežti, sumanė triukšmingai atsisveikinti, susprogdindami svarbesnes įmones ir pastatus. Pasikėsinimo objektu pasirinkta elektros stotis. Vokiečiai išvaikę darbininkus elektros stoty 6 vietose, svarbesnėse jos dalyse, pastatė minas iš dinamito. Minos buvo sujungtos bikfordo šniūrais: juos padegus per keletą minučių iš stoties nebūtų likę nė ženklo.
Vokiečiams bestatant elektros stoty minas, kažin kas iš pašaliečių paskambino apie tai telefonu į pionierių bataliono štabą. Štabas buvo Frumkino namuose (L.Alėjos ir Maironio gatvių kampe). Štabe dežuravo pionierių bataliono vadas, dabar ats. Kap. M. Niurka. Gavęs tokią žinią, skubiai davė įsakymą atvykti kareiviams, o pats tuoj nubėgo į elektros stotį. Pakeliui pastebėjo, kad vokiečiai išbėgę iš stoties jau atsidūrė ties Ministerių kabineto rūmais. Iš to suprato, kad stotis jau pavojuj ir po kelių minučių išlėks į padanges. Delsti nebuvo galima. Rizikuodamas savo gyvybe, kap. Nurka įšoko į stoties rūmus ir pastebėjęs dūmus ėmė karpyti degančius bikfordo šniūrus. Paskutinįjį vos suspėjo atkirpti prie pat dinamito lizdo. Taip buvo išgelbėta elektros stotis ir žmonių gyvybės.
Vėliau atvykę kareivai – pionieriai sutvarkė mašinas, surankiojo išnešiotas dalis ir tą patį vakarą elektros stotis buvo paleista į darbą.“
