Trečiadienio vakarą Kauno „Žalgirio” arenoje skambėjo klasikos garsai, čia vyko akordeono virtuozo Martyno Levickio (26 m.) kuriamas 2,5 val. šou – „Classic Live Show“. M. Levickio tikslas – įvilkus klasikinę muziką į modernumo rūbą, grąžinti ją į pirmąsias gretas – pasiektas. Arena apypilnė.
Tai pirmi atlikėjo masiniai vardiniai koncertai šalyje, savaitgalį programa aplankė Klaipėdą, šiandien džiugina kauniečius, o 29 d. kerės Vilnių.
Tūkstančiai žmonių susirinko išgirsti charizmatiškojo, energingojo, tarptautinės šlovės sulaukusio Lietuvos talento bei jo suburto simfoninio orkestro „Mikroorkéstra“, kartu koncertavo ir būrys kviestinių žvaigždžių. Kauniečius džiugino aukšto lygio klasikinių kūrinių interpretacijos, abejingų jos nepaliko, dauguma žiūrovų atsipalaidavo, plačiai šypsojosi ir mėgavosi klasikos garsais.
Šiame šou nėra jokios fonogramos, visi groja tik gyvai. Nors, kaip pastebėjo pats M. Levickis, į atlikėjo koncertus renkasi daugiau garbesnio amžiaus klausytojai, maždaug apie 40-50 m., tačiau arenoje netrūko ir elegantiško jaunimo.
Efektingas šou
Koncertas pradėtas parodomąja įžanga, ekranuose žiūrovai išvysta kaip M. Levickis keliauja į areną, patenka į užkulisius kur, talkinamas gausios komandos, pagaliau susiruošia ir atkeliauja į sceną. Čia jis įsitaiso ant balto suolo su pagalve ir iš pradžių vaizduoja miegantį. Nuskamba pirmieji akordeono garsai ir šou prasideda.
Koncerto pradžia nuteikia optimistiškai – komišku video intarpu pristatomas V. A. Mocarto kūrinys, ekrane matomi du Mocarto laikų įsimylėjėliai iš XVIII amžiaus, su baltais tų laikų perukais bei apdarais, šėliojantys ant lovos, vėliau ekrano pagalba žiūrovai nukeliami į prašmatnius rūmus.
Kauno publika jaunajam atlikėjui aplodismentų negaili, jau pirmojo kūrinio iš salės gilumo girdisi šūksniai: „Bravo!”.
Video medžiaga bandoma nukelti skaitytojus į elegancijos, klasikos ir ramybės kupiną pasaką, įspūdį ir nuotaiką sustiprina šviesų žaismai salėje ir specialieji efektai, tarkim dūmai. Kiekvienas kūrinys pristatomas perteikiant trumpą žodinę informaciją. Profesionaliai atliekamus kūrinius praskaidrina ir į tykią ramumą nugrimzti neleidžia šviesų scenografija bei nuolat kintančios video projekcijos.
Repertuare skambant smuikininko Nikolo Paganinio mėgtam kūriniui, į sceną įžengė aktorius Darius Petkevičius, jis vaizdavo herojų iš XIX a., artistiškai vartė puslapius skambinant iš natų M. Levickiui bei asistavo maestro.
Skambant kompozitoriaus Antonio Vivaldi kurtai ištraukai iš garsiųjų „Metų laikų” („Koncertas smuikui 4″), ekrane matyti žiemos epizodai: snaigių žaismas ir romantiška naktis, salėje šviesų pagalba taip pat sudaromas įspūdis – jog čia pat sninga.
Programoje skambėjo ir kitų žinomų klasikinės muzikos kompozitorių kūriniai: D. Šostakovičiaus, Johano Bramso ir kt.
Įpusėjus koncertui M. Levickis į sceną nusileidžia iš pat palubių, grodamas paukščių narvelyje, tarsi atliepdamas posakį: lakštingala negali nečiulbėti, perfrazuojant į: akordeonistas M. Levickis negali negroti. Įspūdį padidina magiškas mėlynas ekrano fonas ir iš scenos apačios aplink narvelį sklindantys dūmai.
Kvietė į nuotykį
Tarp kūrinių pats M. Levickis komentarų neteikė, buvo susikaupęs į grojimą ir tarsi paniręs į kitą – harmoningos klasikos pasaulį.
Prasidėjus koncerto antrajai daliai, maždaug apie 21:40 val., M. Levickis kreipėsi į publiką: „Pasakojame jums istoriją: koncertą pradėjo sapnai ir legendos, o antroje dalyje – kviečiu jus leistis į nepamirštamus nuotykius. Per juos geriau pažįstame save ir pasaulį bei susipažįstame su įvairiausiais žmonėmis. Nuotykiai neatskiriama mano gastrolių po pasaulį dalis, čia daug patyriau: nuo visos nakties vaikščiojant po Paryžių, iki skrydžio privačiu lėktuvu pas kiek pamišusią gerbėją į mažą salą Š. Škotijoje. Ji mane persekiojo ir galvojo, kad liksiu su ja ten amžiams”, – publikai šaržuodamas pasakojo M. Levickis.
Antroje koncerto dalyje scenoje pasirodė kiti žinomi atlikėjai: kirpėją Figaro vaidino tenoras Mindaugas Jankauskas, arijas traukė solistės Ieva Prudnikovaitė-Pitrėnienė bei Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė, šokiu džiugino Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro režisierė, choreografė Jūratė Sodytė.
Perfekcionistas
Kad atlikėjas dirba iš visų jėgų, niekas net neabejoja, pats M. Levickis savo feisbuko puslapyje gruodžio 18 d., prieš pasirodant Klaipėdos scenoje, gerbėjus nustebino nuotrauka po repeticijos, kurioje matosi raudonai nuspaustas kairysis vaikino petys, šalia jis komentuoja nuotrauką: „Kadras po vakar 8 val. trukusios repeticijos, prieš lipant į sceną „Classic Live Show”.
Pats vaikinas atviravo, kad miega mažai, daugiausiai – 6 val., o visą dieną repetuoja, laikydamas 18 kg sveriantį instrumentą. Muzikantas yra prasitaręs, kad įrašinėjant albumą grodavo ir po 15 val. per parą.
Iš Tauragės kilęs Martynas garsėja kaip perfekcionistas ir repetuoja iki paskutinės sekundės: „Repetuoju iki nugriuvimo, viskas turi būti preciziška”, – teigia M. Levickis.
Duoklė klasikai
„Classic Live Show“ – tai operos pastatymą primenantis koncertas, čia atliekami klasikinės muzikos šedevrai.
Per savo karjerą M. Levickis pelnė daugiau kaip 30 tarptautinių apdovanojimų, gali pasigirti grojęs su BBC koncertiniu, Birmingemo miesto simfoniniu, Lietuvos valstybiniu simfoniniu ir kitais orkestrais, koncertavo prestižinėse „Royal Albert Hall“, „Royal Festival Hall“ salėse. Atlikėjas koncertuoja nuo Berlyno ir Sankt Peterburgo, groja festivaliuose Jungtinėje Karalystėje ir Šveicarijoje, Seule.
Berlyne yra grojęs 20 tūkst. žmonių, Meksiko mieste – 11 tūkst. žmonių auditorijai, tačiau, kad ir kokios gigantiškos būtų auditorijos, visgi M. Levickis pripažino, groti jam sunkiausia vieno klausytojo auditorijai.
