Antradienio vakarą, iš dangaus krentant snaigėms, nuo Vytauto Didžiojo bažnyčios Senamiestyje iki Vienybės aikštės buvo paklotas 6,5 tūkst. žvakių takas, kviečiantis atminti išėjusiuosius Anapilin. Čia jau 15-us metus iš eilės vyko akcija „Sielų upė”.
Nors oras buvo žvarbus, dauguma praeivių neskubėjo ir tykiai žingsniavo taku, veiduose matėsi rimtis ir susikaupimas. Akcijoje dalyvavo nemažai šeimų su kūdikiais, atžalomis, o kiek ūgtelėję vaikai buvo pasiryžę įveikti taką nuo pradžios iki pabaigos. Praeiviai bent trumpam stabteldavo ties Miesto sodu, kur akį traukė didžiulis, iš gedulo žvakių išdėliotas užrašas: „Sielų upė”. Ne vienas čia siekė įsiamžinti bei trumpam pabūti rimtyje.
Žvakės padėtos ir prie Miesto sode esančios Romo Kalantos žūties vietos, simboliškai į ranką žvakė įduota bei netoli Laisvės alėjos fontano esančiai Danieliaus Dolskio skulptūrai.
Kaip teigė vienas iš akcijos organizatorių – Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto (VU KHF) Studentų atstovybės prezidentas Justas Paulikas, ši iniciatyva suteikia galimybę uždegti atminimo žvakes tiems, kurie neturėjo galimybės aplankyti savo artimųjų kapų. Jis džiaugėsi, kad „Sielų upės” žvakes aktyviai uždeginėjo net tik apie šimtas VU studentų, bet ir specialiai į akciją atvykę gyventojai su šeimomis, vaikais ar pavieniui, dalyvių ypač padaugėjo per pastaruosius trejus metus.
„Ši iniciatyva vienija, suteikia ramybę, kurios visiems reikia. Džiugu, kad darganotas oras neatbaidė didelio kiekio žmonių. Apie akcijos analogą girdėti neteko, gal dėl to, kad kituose kraštuose, tarkim Vakaruose, labiau švenčiamas Helovynas, o pas mus išlikusios senosios tradicijos. Malonu, kad žmonės palaiko, ateina, uždega žvakelę, beje, pernai gyventojai atnešė rekordinį skaičių žvakių – 500, šįmet dar nespėjome suskaičiuoti, bet irgi nemažas skaičius”, – kalbėjo J. Paulikas.
Jis pažymėjo, kad anksčiau žmonės nesuprato akcijos, būdavo, net pakeiksnodavo, bet pastaraisiais metais žmonės tapo sąmoningesni, akcija jiems tapo įprasta, o besistebintiems paaiškinus prasmę – jie gėrisi idėja.
Renginyje sutikta kaunietė Vaida su vaikais ir anūkais pasakojo, kad lankosi akcijoje, nes gražu: „Savo žvakių neatsinešėme, visas išdėliojome ant artimųjų kapų, tačiau atėjome pasižvalgyti, ypač anūkai domisi. Akcija prasminga, juk ne visi turi galimybę nuvykti ant artimųjų kapų”, – svarstė Vaida.
Kiek tolėliau sutikta kaunietė Daiva su vyru ir dukra, degė ne vieną žvakę už artimuosius bei simboliškai už visus mirusiuosius. „Į renginį atėjome, nes nepavyko aplankyti artimųjų kapų. Su šeima taip pagerbsime išėjusiuosius, dukrą tradicijų mokau nuo mažens”, – kalbėjo kaunietė.
VU Centrinio biuro Studentų atstovybės IT koordinatorius Mindaugas Taločka dėl akcijos specialiai atvyko iš Vilniaus. „Atrodo nuostabiai, jaukus, kerintis Kaunas!”, – komentavo pašnekovas. Jis kvietė nepamiršti, kad žvakės pirmiausiai simbolizuoja rimtį, turi gilią prasmę: „Žvakių liepsnos – tarsi žmogaus dvasios, sielos simbolis, šiandien jos simbolizuoja tuos, kurie išėjo ir jau nebėra su mumis. Linkiu, kad ši tradicija tęstųsi dar daugybę metų”, – kalbėjo M. Taločka.
„Sielų upė” užges 22 valandą. Žvakes surinks ir akcijos vietą sutvarkys švaros tarnyba.
